„Finansinis raštingumas“ nėra tik madingas terminas – tai kiekvienam žmogui būtinas įgūdis, sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ investicinio portfelio valdytojas Gediminas Sipas. Specialistas įsitikinęs, kad jau ankstyvame amžiuje supažindindami vaikus su investavimo, taupymo ir planavimo pasauliu galime padėti pamatą jų finansinei sėkmei ir nepriklausomybei visam likusiam gyvenimui. „Pradėję mokyti vaikus apie finansus, mes suteikiame jiems supratimą apie pagrindines finansines sąvokas, tokias kaip taupymas, planavimas, investavimas ir rizikos valdymas. Šios žinios yra neįkainojamos padedant vaikams priimti pagrįstus finansinius sprendimus“, – dėsto G. Sipas.
Jam pritaria ir finansinio raštingumo mokanti knygos „Apie pinigus ir vaikus“ autorė Lina Banytė-Surplienė. Šia tema su vaikais ji siūlo kalbėti nuo pat mažumės.
Svarbiausi – 5 įgūdžiai
Finansų ekspertė moko – jau darželinukus galima supažindinti su grynaisiais pinigais, pasakoti, kaip jie „veikia“. Tuo metu mokyklinio amžiaus vaikus jau reiktų mokyti, kaip jiems patiems elgtis su pinigais, leisti daryti savas klaidas. Anot finansų ekspertės, savų pinigų jau galima duoti 6–9 metų vaikams – tada, kai vaikas išmoksta skaičiuoti.
„Vaikui reikia daug ko išmokti. Žinoma, visko iškart pradėti mokyti jau septynerių metų vaiko tikrai nėra reikalo – tai darykite palaipsniui, – pataria L. Banytė-Surplienė. – Pradėkite nuo vaiko uždirbamų pinigų, t. y. kišenpinigių. Jeigu kišenpinigių duodate reguliariai, tai jau panašu į vaiko gaunamą atlyginimą. Tik jei mes algą gauname kas mėnesį, vaikams pinigų geriau būtų duoti kas savaitę, nes mėnuo per ilgas laikotarpis. Taigi pradedam duoti pinigų, mokome juos protingai leisti ir dalį atsidėti. Toks pirmas žingsnis.“
Ekspertė išskiria 5 pagrindinius su pinigų valdymu susijusius įgūdžius, kuriuos turėtume įvaldyti ne tik patys, bet ir išmokyti savo vaikus:
kaip uždirbti,
kaip protingai leisti,
kaip taupyti,
kaip investuoti,
kaip dalintis.
Klysta visi
L. Banytė-Surplienė pastebi keletą dažnai tėvų daromų klaidų. Pirmiausia ji pataria vaikams leisti paprasčiausiai klysti. „Bene didžiausia klaida, kad tėvai duoda vaikui pinigų, o tada kontroliuoja, kur jis juos leidžia. Kai vaikui neperduodame atsakomybės, jis nedaro klaidų ir taip nesimoko. Jei mūsų tikslas yra vaiką išmokyti elgtis su pinigais, tai leiskime jam kartais padaryti ir labai neracionalių sprendimų“, – pataria specialistė.
Žinoma, tam tikras raudonas linijas turite nubrėžti. Pavyzdžiui, jei šeimoje ribojate cukrų – pasakykite, kad iš tų pinigų negalima pirkti saldumynų, o jei auginate maištingą paauglį, gal aktualu bus susitarti, jog iš kišenpinigių negalima darytis tatuiruotės ar pan. Nubrėžus tokias raudonas linijas toliau jau reiktų vaikams patiems spręsti, ką jiems pirkti už savo turimus pinigus.
Dar viena dažna klaida ta, kad mes patys, kaip tėvai, bandome parodyti, jog esame tobuli, pastebi L. Banytė-Surplienė: „Tėvams rekomenduoju nebijoti pripažinti, kad ir patys padaro klaidų. Jei vaikams papasakosime apie savo klaidas, vaikai supras, kad ir jie gali klysti bei mokytis iš savo klaidų ir tokiu būdu – tobulėti. Pavyzdžiui, vaikui galima papasakoti apie kokį nors impulsyvų savo pirkinį, kurio neplanavote. Sudėtingesne tema – apie tai, kad paėmėte paskolą nepalyginę palūkanų, jau galima pakalbėti su vyresniais paaugliais, 15–16 metų vaikais.“
Nori užsidirbti
Pinigų „skonį“ pajutę vaikai, kaip ir suaugusieji, nori jų turėti daugiau. Tad L. Banytė-Surplienė nenustebo pamačiusi, kad dažniausias su vaikų finansiniu raštingumu susijusių „Google“ užduodamų klausimų yra „kaip uždirbti pinigų?“.
„Šitą klausimą užduoda ne tėvai, o patys vaikai. Jeigu jiems tėvai neduoda pakankamai pinigų, tai vaikai ieško, kaip jų daugiau gauti iš kitur, – pasakoja finansų ekspertė. – Žinoma, taip labai lengva pakibti ant kokių nors sukčių kabliuko, todėl su vaikais reikia kalbėti ir apie galimas rizikas bei pastangas, kurias reikia įdėti norint užsidirbti.“
Anot jos, vaikai gali užsidirbti siūlydami kokias nors savo paslaugas, o kūrybiškumo jiems tikrai netrūksta. „Pažįstu vaikų, kurie kuria muziką ir deda ją į specialią platformą – jei ten jo sukurtos muzikos dažnai klausomasi, tai vaikas užsidirba. Yra vaikų, kurie pardavinėja pokemonų kortas ir t.t. Štai mano keturiolikmetis labai įnikęs į programavimą ir susiradęs kažkam kažką programuoja – pasėdi kelias valandas ir gauna 50 Eur. Jei vaikams leidi pasireikšti, jie parodo savo kūrybiškumą“, – įsitikinusi L. Banytė-Surplienė.
Kai vaikas išmoksta pamoką, kaip uždirbti, o uždirbtus pinigus – protingai leisti, pats metas pamokyti, ir kaip taupyti. Čia ekspertė pirmiausiai pataria susitarti, kam vaikas taupo, kad pinigai nebūtų tiesiog atsidedami.
Ir vėlgi geriausia, jei pagrindinius principus vaikams diegsite per savo istoriją ir praktiką: „Papasakokite vaikui savo patirtį – parodykite kaupiamąją sąskaitą, į kurią kas mėnesį pervesdavote po 50 Eur ir dabar čia jau susikaupęs visas tūkstantis, taigi už tokią sumą jau galima nusipirkti, tarkim, naujus baldus ar brangesnę buitinę techniką. Taip vaikas informaciją priims visai kitaip, nei kad tiesiog pasakytumėte tam tikrą sumą atsidėti.“
Pirmieji investavimo pradmenys
L. Banytė-Surplienė juokiasi sakydama, kad jau nebeturi lūkesčio, jog visi tapsime aktyvūs investuotojai, juk yra žmonių, kuriems investavimas visai neįdomus. Tačiau primena, kad investuoti galima ir pasyviai. „Žmonėms, kurie nesugeba ar nenori aktyviai investuoti, reikėtų pasirinkti tokį produktą, apie kurį net pamirštų, kad į jį investavo. Pavyzdžiui, taip investuojame antrojoje pensijų pakopoje ar turėdami kaupiamąjį gyvybės draudimą – kas mėnesį nuo mūsų algos nurašo po keliasdešimt eurų, o mes galim pamiršti, kad investuojame. Gal kai kuriems labiau tiktų įsigyti nekilnojamojo turto ir jį nuomoti – tai irgi investicija, – primena ji. – Taigi ir ruošdami savo vaikus ateičiai paaiškinkime, kad investavimas gali būti aktyvus arba pasyvus. Svarbiausia – išmokyti dalį pinigų visada atsidėti.“
Pašnekovė dalijasi, kad pats geriausias būdas vaikus mokyti investuoti – kartu su jais žaisti tokius žaidimus, kaip kad „Monopolis“ ar „Pinigų srautas“. O jei jau didesniems vaikams norime pasiūlyti pabandyti į ką nors investuoti, tuomet ir patys turime apie tai nusimanyti. Jeigu vaikas domisi, o jūs patys apie tai visiškai nieko neišmanote, finansų ekspertė pataria paieškoti aplinkui esančių žmonių, kuriems investavimas yra įdomus, ir pasiūlyti vaikui su tokiu žmogumi pakalbėti. „Vėlgi, nebijokime vaikams pasirodyti netobuli ir pasakyti – aš to nelabai suprantu, bet štai apie tai gali papasakoti kaimynė. Galima nupirkti ir šia tema išleistų knygų – kaip tik tokių nupirkau ir aš savo paaugliui vaikui, kai jam tema apie investavimą tapo labai įdomi“, – ragina L. Banytė-Surplienė.
G. Sipas pritaria sakydamas, kad viską suprasti ir išmanyti apie finansų rinkas, finansų produktus bei investavimą yra sudėtinga, todėl priimant finansinius sprendimus ir planuojant investicijas ragina pasikonsultuoti su finansų specialistais.
Taip pat pašnekovas priduria, kad labai svarbu ir patiems suaugusiems suprasti, ir vaikams paaiškinti, jog investavimas yra susijęs su rizika. „Čia vėlgi – rizikai išskaidyti bei investicijų grąžai optimizuoti yra reikalingos finansinio raštingumo žinios ir praktinė patirtis“, – pažymi jis.
Vis tik tuos, kuriuos investavimas domina, drąsina kartu su vaikais nerti giliau. „Kartu su vaikais galite pradėti tyrinėti realias ekonomines sąvokas, analizuoti rinkos tendencijas ir vertinti investavimo galimybes taip lavindami esminius analitinius įgūdžius, kurie yra būtini priimant pagrįstus finansinius sprendimus, – sako G. Sipas. – Ši praktinė patirtis suteikia vaikams gebėjimą kritiškai mąstyti, įvertinti riziką ir naudą bei priimti informacija grįstus sprendimus dėl savo pačių finansų.“
Ekspertas įsitikinęs, kad mokydami vaikus apie pinigus ne tik suteikiame finansinių žinių, bet kartu ugdome verslumo mąstymą. „Mokymasis apie finansų rinkas ugdo vaikų kritinį mąstymą ir sprendimų priėmimo įgūdžius, – dėsto G. Sipas. – Sužinoję, kaip veikia verslai, kaip įmonės pritraukia kapitalą ir kaip investicijos skatina inovacijas ir augimą, vaikai įkvepiami kūrybiškai mąstyti, tyrinėti ir svajoti apie verslumo galimybes. Tokia pažintis su finansų ir verslo pasauliu ugdo vaikų novatoriškumą, ambicingumą ir lankstumą, suteikia jiems galimybę siekti savo tikslų ir ateityje reikšmingai prisidėti prie ekonomikos patiems.“