Akimirką įsivaizduokite porą, kuri vienodai dalijasi namų ruošos darbais, o tada įsivaizduokite, kad jie skirtingai žiūri į savo namus.
Pavyzdžiui, įėjusi į netvarkingą virtuvę moteris mato kalną indų, kuriuos reikia išplauti, ir šiukšliadėžę, kurią reikia ištuštinti.
Tuo pat metu vyras mato indus kriauklėje ir pilną šiukšliadėžę, tačiau aplinka jo niekaip netrikdo – jis paprasčiausiai nelaiko šios netvarkos užduotimi, kurią reikia atlikti.
Tyrimo rezultatai rodo, kad visuomenė tiesiogine prasme verčia vyrus ir moteris matyti skirtingas veiksmų galimybes, kai jie žiūri į netvarką savo namuose.
Tyrėjai teigia, kad jei abu poros nariai gali tai pripažinti ir suprasti, tai gali padėti poroms tolygiau paskirstyti namų ruošos darbus.
Tačiau svarbu išsiaiškinti pagrindines priežastis.
Galimybių teorija
Ši psichologinė koncepcija numato, kad žvelgdami į objektus ir įvairias situacijas nuolat matome veiksmų galimybes.
Pavyzdžiui, pažvelgę į obuolį matome, kad jis ne tik blizga ir yra žalias, bet ir valgomas. Iš esmės matome, ką galėtume padaryti su tuo obuoliu.
Vyrai ir moterys taip pat žiūri į tą patį objektą, bet mato skirtingas veiksmų galimybes, pavyzdžiui: moterys, žiūrėdamos į kalną indų, galvoja, kad juos reikia plauti, o vyrai – ne.
Psichologai mano, kad vyrai ir moterys skirtingai vertina namų ruošos darbų prieinamumą.
Šia teorija galima paaiškinti, kodėl moterims tenka neproporcingai daug namų ruošos ir vaikų priežiūros darbų, nors jos dirba lygiai tiek pat, kiek ir vyrai.
Tai, kaip mes suvokiame namų aplinką, netiesiogiai veikia tai, kokią dalį namų ruošos darbų atliekame, nepaisant mūsų ketinimų.
Be to, mokslininkai mano, kad jei moteris jautriau reaguoja į namų ruošos darbų galimybes, tikėtina, kad vyras net nepastebės, kaip bus atliekama užduotis.
Tai dvigubas nelygybės ir nematomumo smūgis, kuris daro didelę psichologinę žalą moterims ir kelia papildomą įtampą santykiams.
Ką daryti
Pasak psichologų, pirmiausia reikia suprasti, kad mažesnis jautrumas tam tikriems jausmams, deja, nėra pasiteisinimas.
Tai reiškia, kad tai, jog jūsų partneris nemano, kad, pavyzdžiui, nereikia plauti indų, jokiu būdu neatleidžia jo nuo atsakomybės – būtent šią problemą turėtumėte spręsti.
Gera žinia ta, kad tai įmanoma – reikia praktikos ir sąmoningų pastangų.
Psichologai nustatė, kad geriau matome galimybę atlikti užduotį, jei ją atliekame dažniau ir sąmoningai atkreipiame dėmesį į užuominas, ar ją reikia atlikti.
Atkreipkite dėmesį, kad moterys negimsta su gebėjimu jautriau reaguoti į galimybę plauti, valyti ar išnešti šiukšles – šiuos įpročius iš dalies formuoja socialinės normos.
Problema ta, kad kalbant apie namų ruošos darbus, šios normos priklauso nuo lyties.
Paprastai mergaitės nuo vaikystės mokomos atlikti daugiau namų ruošos darbų.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad vyrai turi ne tik atlikti tam tikrus darbus, bet ir sąmoningai stebėti, ar kriauklėje yra indų, kiek pilna šiukšliadėžė, ar šaldytuve yra pieno, o ant lentynų – dulkių.