Ar tai tiesa ir kaip viskas vyksta, sutiko papasakoti dvi Švedijoje gyvenančios lietuvės Simona ir Laura. Jos ir pačios turi vaikų – ir su vaikų miegu lauke tikrai turėjo nemažai reikalų.
Laura Švedijoje praleido pusę savo gyvenimo, na, o kita pusė prabėgo Lietuvoje. Beveik 20 metų gyvenanti šiaurietiškoje kultūroje, moteris pastebi, kad europiečiai iš tiesų stebisi, jog skandinavų vaikai per šalčius miega lauke. „Na, o skandinavai stebisi, kodėl europiečius tai stebina”, – juokiasi ji. Anot moters, skandinavams tai įrašyta jų šiaurietiškame DNR ir yra savaime suprantamas dalykas.
Kita Švedijoje gyvenanti ir vaikus auginanti lietuvė, Simona, atkreipia dėmesį, kad žiemos šalčiai – labai reliatyvus dalykas. „Jeigu gyveni Švedijos šiaurėje, tada turi tikrą žiemą, šalčius, o Švedijos pietuose žiema yra gan šilta, tai jūrinio klimato pasekmė. Visgi, Švedijoje žmonės praleidžia tikrai nemažai laiko lauke, nesvarbu, koks oras. Laiko leidimas gamtoje yra vienas kertinių Švedijos visuomenės principų, kuris yra skiepijamas ir vaikams”, – apie laiką lauke antrina moteris.
„Yra labai daug informacijos apie vaikų migdymą lauke: kokius rūbus parinkti, kuo užkloti, kiek laiko galima miegoti tokiomis sąlygomis, nuo kokio amžiaus vaikai gali būti taip migdomi. Šaltis ar sniegas jų negąsdina, svarbiausia, kad oras, kai yra šalta, nebūtų labai drėgnas”, – apie šį kultūrinį įprotį Delfi skaitytojus supažindina Laura.
Švedai, kaip pasakoja moteris, tokioje praktikoje mato vien pliusus: vaikai atsparesni kvėpavimo takų ligoms, turi geresnį apetitą, miego kokybė lauke geresnė, jie pabūna gryname ore.
Panašu, kad švedai, o gal ir skandinavai bendrai, apskritai labai mėgsta būti lauke. „Buvimas gryname ore yra skiepijamas nuo mažų dienų. Jie mėgsta būti gamtoje, eiti pasivaikščioti viena ar grupelėmis. Todėl žiemą ar vasarą, jei tik oro sąlygos leidžia, vaikas į vežimą – ir eini. Kol mama ar tėtis vaikšto, vaikas spėja pamiegoti. Lietuvoje įprasta žieminius lauko ar nuo lietaus apsaugančius rūbus turėti tik vaikams, čia juos turi ir suaugę, taigi, prastas oras jų negąsdina. Lietpalčiai, slidinėjimo kelnės – ir tas šaltis bei lietus nebaisūs”, – šypsosi Laura.
Jai antrina ir Simona: „Buvimas gamtoje, lauke yra vienas pagrindinių Švedijos visuomenės principų – ar tai būtų pensininkai, kurie padaro 10 000 žingsnių per dieną su savo šiaurinėmis lazdomis, ar mamos su vežimais, išėjusios pasivaikščioti, ar šeimos, kepančios dešreles gamtoje, paėjėjusios 5 km iki gražios vietos miške, prie ežero, su laužaviete. Nesvarbu, koks oras, lauke visada bus žmonių su atitinkama apranga. Tokiu pačiu principu yra auginami ir vaikai – nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga.
Be abejo, taip pat yra kalbama apie geresnę miego kokybę ir geresnį poilsį, kada vaikai miega lauke. Turiu paminėti, kad kai mūsų sūnus pradėjo eiti į darželį prieš porą mėnesių. Mes, tėvai, tiesiog buvome informuoti, kad vaikai miega lauke, ir tai buvo savaime suprantamas dalykas.”
Paklausta, ar šiauriečiai tėvai iš tiesų palieka vežimuose miegančius vaikus prie kavinių, o patys nueina gerti kavos, Laura pasakoja, kad taip būna, tačiau viskas – proto ribose. „Jei tai rami, saugi vieta ir tu visą laiką gali stebėti savo vaiką, tai viskas gerai. Niekas nepalikinėja vežimėlių su vaikais bet kur. Dabar Švedijoje ne visur dviratį saugu net prikabintą palikti, tai ką kalbėti apie vaiką”, – savo matoma šalies realybe dalinasi lietuvė.
Tuo metu Simona sako pati taip nedaranti, tačiau iš socialinės erdvės galinti pastebėti, kad toks įprotis iš tiesų egzistuoja ir visai nėra keistas, neįprastas. Ji patikina, kad taip neretai elgiamasi ir Danijoje. „Saugumo jausmas yra toks asmeniškas klausimas. Aš manau, kad tai yra saugu, nes pati visada jaučiausi saugi Geteborge, kur gyvenu. Galima pasamprotauti, kad mažesniuose miesteliuose ar kaimuose tai yra dar labiau įprasta, nes žmonės pažįsta vieni kitus, padeda, pasaugo vienas kitą”, – svarsto moteris.
Laura teigia, kad pačiai atvykus į Švediją didelio kultūrinio šoko dėl vaikų migdymo lauke nebuvo – to mačiusi ji buvo ir Lietuvoje. Žinoma, dėmesį patraukė minėtasis migdymas prie kavinių, ko Lietuvoje, ko gero, nepamatysi. Nenustebo ir Simona: „Man tai atrodo labai logiška ir aš džiaugiuosi, kad mano sūnus užaugs leisdamas laiką lauke, gryname ore, žinodamas, kaip elgtis gamtoje”, – privalumus vardijo lietuvė.
Dar vienas skirtumas – tai, kad daug darželių siūlo vaikus pietų miego metu migdyti būtent lauke. Kaip alternatyvą, kaip pasakoja Laura, jie siūlo miegojimą viduje, ant čiužinių, jei oro sąlygos iš tiesų labai prastos.
„Mano abu vaikai lankė darželį, kur žiemą-vasarą miegojo lauke vežimuose. Apie tai, kad yra tokie darželiai, sužinojau tik vaikui pradėjus tokį lankyti. Anksčiau nebuvo reikalo domėtis, kur vaikai migdomi. Buvo lengvas šokas, kai aprodė, kur vaikai miega pietų miegelio. Beje, daug švedų ieško būtent tokio darželio, kur vaikai miegotų lauke. Tokie sunkūs ir gigantiški vežimai sustatomi po stogu prie langų, taip auklytės stebi, ar jie neprabudo, ar neverkia. Mažieji iki 3 metų turi turėti savo miegojimo krepšelį su vilnonėmis kojinėmis, pirštinėmis, kepure. Gali būti vilnonis megztinis ir kelnės, kažkokie šiltesni rūbai, mylimas žaislas. Iš pradžių gal ir gąsdino, buvo neįprasta – o kas, jei nepastebės, kad prabudo, atsiklojo ar dar kažkas”, – prisiminė moteris.
Apie darželius pastebėjimų bei savos patirties turėjo ir Laura. „Daugybė darželių praktikuoja vaikų miegojimą lauke, tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai yra taikoma mažiesiems, kurie dar miega pietų miego. Nuo tam tikro amžiaus vaikai nebemiega ir tiesiog daugiau laiko praleidžia lauke, žaidimų aikštelėje arba darželiui artimoje aplinkoje, kur jie turi galimybę pažinti gamtą, augalus, vabzdžius.
Taigi, mažieji būna atitinkamai aprengti. Žiemą taikomas „sluoksnis ant sluoksnio” principas, kai vaikai rengiami merino vilnos arba sintetiniais drabužiais arčiausiai kūno, kad jis išliktų sausas arba drėgmė greičiau pasišalintų, tada – dar vienas drabužių sluoksnis ir galiausiai – žieminis kombinezonas. Mūsų mažieji miega savo vežimuose, esu mačiusi, kad yra kitų darželių, kur vaikai miega ant čiužinių ir miegmaišių – matyt, lauko darželiuose. Mūsų atveju, vežimai yra pastatomi šalia klasės durų ir langų, kad būtų matomi ir girdimi. Būna, jog yra leidžiama raminanti muzika ar garsai, kurie padeda užmigti. Visgi, jei kai kuriems neišeina užmigti lauke, vežimas gali būtų įvežamas į vidų ir iš to nedaroma jokios problemos. Viskas pritaikyta vaikams ir jų geram poilsiui”, – apie vaikų poilsio kokybę iš savo patirties dalinosi Simona.
Laura atskleisdama matytą rutiną taip pat antrino apie vaikams suteikiamą patogumą: „Vaikus atveda skirtingu laiku. Vieni paliekami 6 ryto, kiti – 8-9 ar dar vėliau. Tas, kuris paliktas anksčiau, ir miego anksčiau užsimano. Tokį vaiką ir migdys pagal jo poreikį, pavyzdžiui, dar priešpiet. Vaikai neretai taip pripratę prie tos ėjimo miegoti į vežimą rutinos, kad jau rengiant pradeda snūduriuoti. Vieną su vežimu išveža 10 valandą, kitą – gal 11, trečią – popiet, viskas pagal vaikų poreikius, niekas neina miegoti vienu metu ir vienu metu nesikelia. Vienas gal norės miegoti 2 valandas, o kitas vos pusvalandį”.
Abu vaikai užaugo miegodami lauke. Moteris pasakoja, kad nepaisant to – sūnus iš mokyklos parsineša visus virusus, o dukra, kaip ji juokiasi, tikras vikingas. „Vaikšto basa, jai niekada nešalta, serga retai, o jei ir peršąla, tai išmiegojusi jau atsikelia sveika. Ji tokia švediška – šaliko niekada nesideda, beje, darželyje Švedijoje nesu mačiusi vaiko su šaliku”, – šypsosi lietuvė. Moteris pastebi, kad švedų vaikai – beveik visada lauke. Ir darželiai tai skatina – tiek miegą, tiek pasivaikščiojimus, žaidimus gryname ore.
Tuo metu Simona pasakoja, kad prigiję švediški įpročiai turėjo teigiamos įtakos visai jos šeimai. „Mūsų šeimoje mes labai dažnai migdėme sūnų vežime, eidami pasivaikščioti. Taip naudos gavo visi šeimos nariai – galėjome praleisti laiko gryname ore, pasivaikščioti, o kartu ir pamiegoti. Tai buvo itin svarbu pirmaisiais sūnaus mėnesiais tiek mano psichologinei ir fizinei sveikatai, tiek sūnaus miegui.”