Tokia situacija susiklostė vienoje prekyba užsiimančioje Kauno įmonėje. Direktorė skėsčioja rankomis sakydama, kad darbdaviai šioje situacijoje yra bejėgiai ir smarkiai nukenčia – ne tik praranda ilgai lauktą darbuotoją, bet dar ir privalo jam sumokėti solidžią sumą. Priversta ir pati kreiptis į teisininkus įmonės direktorė išgirdo, kad tokia praktika pastaruoju metu dažna – po VPA darbuotojos į darbdavius kreipiasi reikalaudamos didelių išmokų ir į darbus nebegrįžta.
Konflikto tarp įmonės ir po VPA į darbą turėjusios grįžti darbuotojos istoriją pateikiame anonimiškai, mat joje – nieko neteisėto, mažamečius vaikus auginantys tėvai tiesiog pasinaudoja įstatymo numatytomis galimybėmis. Be to, po porą mėnesių trukusio bandymo susitarti įmonei galiausiai teko sutikti su darbuotojos iškeltomis sąlygomis ir atsisveikinti jai sumokėjus išeitinę kompensaciją. Įmonės direktorė džiaugiasi bent tuo, kad pavyko nusiderėti – nuo iš pradžių prašytos 6 mėnesių jai sumokės 3 mėnesių išeitinę kompensaciją.
Sulaukė darbuotojos akibrokšto
Minima darbuotoja įmonėje pradirbo apie 10 metų ir, kaip sako įmonės direktorė, čia ji užaugo kaip specialistė – tai buvo pirmas jos darbas. Direktorė patikina, kad prieš išeinant į VPA su šia darbuotoja nebūta jokių konfliktų ar pan., tad tokį jos poelgį vadina nemaloniu akibrokštu.
„Viena mūsų darbuotoja po motinystės atostogų nusprendė nebegrįžti į darbą ir su savo advokate ėmė kurti situacijas, kad dar pasinaudotų šešiomis išeitinėmis. Ji su mumis bendravo tik per advokatę, susitikti gyvai nesutiko, tad ir mes buvome priversti kreiptis į advokatus klausdami, ką daryti, nes, mūsų nuomone, atvejis – piktybinis. Iš advokatės išgirdau, kad tie, kurie susiduria su darbo teise, dabar susiėmę už galvų, nes atverta labai didelė galimybė piktnaudžiavimui – tokių atvejų jau daug, darbdaviai kenčia nuo iš dekreto grįžtančių mamų. Mes šioje situacijoje jokių teisių neturime, – kalbėjo įmonės direktorė. – Net jei aš būčiau įrodžiusi, kad ji piktybiškai nori visu šituo pasinaudoti, grįžusi į darbą ji galėjo imtis įvairių veiksmų, kad aš ją vis tiek būčiau turėjusi atleisti. Ir aš nieko nebūčiau galėjusi padaryti, kol jos vaikui sueis treji metai. Įstatymas sudėliotas taip, kad darbdavys visiškai neapsaugotas.“
Įmonės direktorė pasakojo, kad darbuotoja bandė įrodyti, jog pareigos, į kurias ji turėjo grįžti, yra ne tokio lygio, kaip prieš tai. Prieš išeidama į dekretą ji buvo vadybininkė, dirbusi su įmonės užsienio klientais, o dabar jos laukė toks pat darbas, bet jau su Lietuvos klientais, mat per tą laiką, kol ji buvo dekrete, įmonėje įvyko pasikeitimas – verslo dalį su užsieniu pardavė. „Mes su tokiu darbuotojos motyvu nesutikome, nes, nors ir liko tik Lietuvos klientai, tačiau jos, kaip vadybininkės, darbas būtų buvęs identiškas, alga taip pat ta pati“, – aiškino direktorė.
Taip pat kaip sunkiai įgyvendinamą sąlygą darbuotoja pareikalavo galimybės visą darbo laiką dirbti tik nuotoliu. „Prieš išeidama į dekretą ji nuotoliu dirbo dalinai, kadangi tuo metu buvo kovidas, o dabar pareikalavo šimtaprocentinio darbo nuotoliu. Kadangi pagal įstatymus tokia galimybė jai priklausytų, kol vaikui sueitų 3 metai, šiuo aspektu ji irgi žaidė, juk ji puikiai žino įmonės darbo kultūrą ir savo darbo specifiką, supranta, kad kartais vis tik būtų tekę dirbti ir darbo vietoje“, – pasakojo pašnekovė.
Direktorės vertinimu, tai visiškas piktnaudžiavimas situacija. Į seną darbą grįžti nebenorinčios darbuotojos motyvų ji sakė nežinanti, mat ši nei su vadovybe, nei su kolegomis savo planais nedalijo. „Vienintelis dalykas, ką ji sakė – pinigais nelyja, ir aš vaiko į darželį neleisiu – brangu. Mano vaikas į darželį eis tik rudenį, nes tada atsilaisvins vieta valstybiniame darželyje. Klausimas – o kaip ji galės dirbti su mažu vaiku? Juk jam reikia dėmesio. Tu turėsi atsiliepti į klientų skambučius, o vaikas tuo metu verks“, – retoriškai klausė direktorė.
Ką reikėtų žinoti darbdaviui ir darbuotojai
Susiklosčiusią nemalonią situaciją tarp iš VPA grįžtančios darbuotojos ir darbdavio sutiko pakomentuoti „Auctoritas“ vadovaujanti partnerė, advokatė Eglė Morkūnienė.
Versle yra daug dinamikos, todėl situacijų, kai praėjus daugiau nei dvejiems metams galimybės sugrįžti į visiškai tokią pačią darbo aplinką nebėra – daug, pastebi E. Morkūnienė. „Tos situacijos skirtingos, kartais patys darbdaviai nebelaukia sugrįžtančių darbuotojų, nes jų interesus labiau atitinka priimtas kitas darbuotojas arba darbo funkcija automatizuojama, o kartais – pačios mamos ar tėčiai nenori grįžti ir siekia pasinaudoti situacija bei pasipinigauti, žinodami, kad darbo sąlygos pasikeitė“, – dalijasi advokatė.
Visgi, anot jos, kai kurie pasikeitimai darbe nebūtinai reiškia darbo sutarties sąlygų keitimą – viskas priklauso nuo darbo sutarties ir pareigybių aprašymo. „Pavyzdžiui, jei nurodytu atveju keičiasi tik klientai, su kuriais dirbo darbuotoja, tačiau visa kita išlieka tas pats, o darbo sutartyje ir pareigybių aprašyme nebuvo detalizuota, kad konkretus darbuotojas dirbs tik su konkrečiais klientais, tai nebus laikoma darbo sutarties sąlygų pakeitimu. Kita situacija būtų, jei susitarta būtent tik dėl darbo su užsienio klientais“, – tikina teisininkė.
E. Morkūnienė aiškina, kad keičiant darbo sutarties sąlygas, darbuotojui turi būti pranešama apie pakeitimus ir atsakymui duodama ne mažiau nei 5 darbo dienos. Jei vaiką iki trejų metų auginantis darbuotojas (ne tik mama, bet ir tėtis) nesutinka su tokiu sąlygų pakeitimu, darbdavys negali jo atleisti, tenka priimti kitus sprendimus ir rasti kompromisą, kaip išsaugoti galimybę darbuotojui dirbti nepakeistomis darbo sąlygomis, bent iki kol jo vaikui sukaks treji metai, arba mokėti už darbuotojo prastovas.
„Visgi nereikia manyti, kad darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų, jokiais atvejais negali būti atleistas. Su tokiais darbuotojais gali būti atsisveikinama, kai jie padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba per pastaruosius dvylika mėnesių padaro antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą. Labai svarbu, kad tokie pažeidimai būtų tinkamai įforminti“, – akcentuoja pašnekovė.
Kokio dydžio išeitinių galima tikėtis
Anot jos, darbo sutarties sąlygos grįžus iš dekreto negali būti keičiamos, nebent sąlygos pagerinamos. Vis dėlto, tam tikri pasikeitimai, nors ir jaučiami darbuotojui, gali būti ir nelaikomi darbo sutarties sąlygų keitimu: „Pavyzdžiui, jei darbuotojas priimtas dirbti vadybininku Klaipėdos mieste ir faktiškai dirbo su dviem parduotuvėm, o jam grįžus iš dekreto priskirtos prižiūrėti kitos parduotuvės tame pačiame mieste, tai nebus laikoma darbo sutarties sąlygų pakeitimu. Visgi, jeigu darbo sutartyje arba pareiginiuose nuostatuose būtų nurodyta, kad darbuotojas priimamas į darbą dirbti su konkrečiomis parduotuvėmis, tai toks pasikeitimas jau būtų darbo sutarties sąlygų keitimas.“
Apie darbo sutarties sąlygų pasikeitimą darbuotojas informuojamas raštu ir jam turi būti duodamas ne trumpesnis nei 5 darbo dienų terminas apsispręsti, ar sutinka su sąlygomis, prideda advokatė. „Jei darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų, nesutinka dirbti pakeistomis sąlygomis, jis negali būti atleistas nei Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1–3 punkto pagrindu, nei 59 straipsnio pagrindu. Analogiška situacija, ir kai darbo vietos visai nelieka, – kalba E. Morkūnienė. – Tokiu atveju darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl atleidimo sąlygų, o nesusitarus, darbdavys gali skelbti prastovas. Už pirmas tris prastovų dienas mokamas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio, bet nemažesnis negu minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.“
Komentuodama konkrečią situaciją advokatė patikina, kad išeitinių kompensacijų dydžiai visiems darbuotojams yra vienodi, tačiau darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, gali būti atleisti ne visais pagrindais. „Kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo, auginančio vaiką iki trejų metų prašymu, dėl svarbių priežasčių – dėl prastovos, atlyginimo vėlavimo, savo ar artimo ligos, pensinio amžiaus, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės – išeitinė išmoka nemokama, – aiškina advokatė. – Jei darbo sutartis nutraukiama į darbą grąžinus darbuotoją, į kurio vietą buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas arba kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams – vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės mėnesio). Darbdavio bankroto atveju atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės. Kai darbuotojas atleidžiamas savo paties prašymu, išeitinė išmoka jam nemokama, nebent su darbdaviu susitariama kitaip.“
Kokiais privalumais gali naudotis turintys vaikų
Toliau ji pasakoja apie lengvatas, numatomas vaikus iki trejų metų auginantiems darbuotojams. Pasirodo, jie turi teisę reikalauti sudaryti sąlygas dirbti ne visą darbo laiką, o pasikeitus aplinkybėms – be apribojimų gali grįžti dirbti visą darbo laiką. E. Morkūnienė sako, kad tam tikruose versluose, ypač smulkiuose, jei darbuotojas nebendradarbiauja, tai gali apsunkinti darbų planavimą, sukelti nepatogumų ir finansinių nuostolių darbdaviui. Tokių situacijų išvengti padeda puoselėjami geri darbuotojų ir darbdavių santykiai.
Vaikus iki trejų metų auginantys darbuotojai turi pirmumo teisę pasirinkti pamainą, kai darbas yra pamaininis, taip pat pirmumo teisę pasirinkti atostogų laiką, toliau privilegijas vardija specialistė.
Darbuotojams taip pat priklauso tėvadieniai: auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, du vaikus iki dvylikos metų – viena diena per mėnesį, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Taip pat visiems darbuotojams, kurie augina vaikus iki keturiolikos metų, jiems prašant turi būti suteikiamos 14 kalendorinių dienų nemokamos atostogos.
Darbuotojai, kurie augina vaiką iki aštuonerių metų, gali prašyti dirbti nuotoliu. Darbdavys nesutikti su tokiu prašymu gali tik tada, kai darbas nuotoliu objektyviai neįmanomas, pavyzdžiui, darbuotojas yra statybininkas, kasininkas ir pan. „Kartais, nors darbas atrodo įmanomas nuotoliu, tačiau dėl darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, prašymas taip pat gali būti netenkintas (pavyzdžiui, dirbama su sudėtingomis programinėmis įrangomis, kurių įdiegimas į nešiojamą kompiuterį ar įrangos darbui nuotoliu įgijimas būtų labai brangus darbdaviui). Taigi, darbas nuotoliu pirmiausia turi būti objektyviai įmanomas ir nereikalauti labai didelių papildomų investicijų, tik tada darbdavys privalo su tokiu prašymu sutikti“, – kalba teisininkė.
