Renatai sunku rinkti žodžius, nes nuo sūnaus laidotuvių dar nepraėjo nė metai. Ji vis dar labai skausmingai išgyvena netektį, tačiau supranta šios temos svarbą, todėl nusprendė atvirai papasakoti apie savo gyvenimą ir kaip susidraugavo su depresija. Šios istorijos veikėjų vardai pakeisti, nes vis dar labai daug žmonių mano, kad depresija – kažkoks nerimtas negalavimas ir su panieka žvelgia į tuos, kurie ryžtasi apie tai atvirai kalbėti.
Kartą ir pati Renata bandė nusižudyti, tačiau po to įvykio visą gyvenimą stengiasi rinktis kitą variantą – gyvenimą. Arturas norėjo to paties, bet jam nepavyko, nes laiku nesulaukė reikiamos pagalbos.
Pokalbis nebuvo lengvas – Renata nemažai verkė, o ją kalbinant gerklėje nuolat buvo juntamas gumulas. Žurnalistė Renatą pažįsta jau daug metų, tačiau niekada nepagalvojo, kad visada plačiai besišypsančios ir atsakingą darbą daug metų dirbusios moters siela kenčia. Depresija kartais įgyja tokios jėgos, kad Renata negeba atsikelti iš lovos. Todėl ir nusprendė atvirai papasakoti viską, kaip yra – kad visuomenė geriau suprastų šios ligos rimtumą ir galbūt taptų tolerantiškesnė ja sergantiems.