„Anksčiau niekas tėvystės, vaikelio atsiradimo su psichologija nė nesiedavo. Dabar patys žmonės supranta, kad tai yra be galo svarbu. O labiausiai džiugina, kad vis labiau į pasiruošimą sutikti kūdikį įsitraukia tėčiai. Jei anksčiau būdavo, kad į nėštumo kursus kartu ir savo vyrus pavykdavo atsitempti tik kai kurioms būsimoms mamoms, tai dabar pasitaiko ir tokių, kurie prisijungia savo iniciatyva“, – pasakoja S. Valevičienė.
Psichologė neneigia, kad tradiciniuose kursuose, mokančiuose, kaip pasiruošti gimdymui, sužinoti visus praktinius dalykus, tokius kaip – kada jau suskubti į ligoninę, kaip padėti sau nurimti ir sklandžiai sutikti mažylį, kaip jį žindyti, prausti ir pan. – išties labai naudinga, tačiau šias temas palikusi kolegėms pati kviečia nerti į psichologinį lygmenį. Specialistė atkreipia dėmesį, kad besilaukiant tam yra pats tinkamiausias metas, mat vėliau jau gali būti ir per vėlu.
Visi etapai susiję
S. Valevičienės teigimu, svarbu suvokti, kad visi etapai – nėštumas, gimdymas ir laikas po gimdymo – yra susiję, atskirti jų negalima. Nėštumas veikia gimdymą, o gimdymas neišvengiamai turi įtakos laikotarpiui po gimdymo, todėl tai – vientisas procesas.
„Visi žino, kad nėštumo metu emocinę savijautą smarkiai gali veikti šiuo metu siaučiantys hormonai, ir kažkodėl tikisi, kad pagimdžius jie kažkokiu būdu baigs siautėti ir mama grįš į savo vėžes. O tada ateina metas gimdyti, ir jei nėra kaip reikiant pasiruošta, tai po gimdymo tie visi dalykai, kurie vyko nėštumo metu, nesibaigia. Strimgalviais imama ieškoti atsakymo: o ką daryti dabar?“ – iš patirties dalijasi psichologė.
Ji pabrėžia, kad gimdymas labai priklauso nuo emocinės moters būsenos. Jo metu išsiskiria tam tikri hormonai, aktyvuojasi tam tikri centrai – visa tai tiesiogiai veikia pačią gimdymo eigą.
Visa tai labai svarbu ir vėliau. Tyrimais jau įrodyta, kad emocinė mamos būsena tiesiogiai veikia vaiko vystymąsi – jei mama po gimdymo jaučiasi blogai, jei ji išgyvena depresiją, didelė tikimybė, kad vaiko vystymasis bus lėtesnis, pažymi psichologė.
Jai džiugu, kad psichologinės savijautos svarbą supranta ir ja sąmoningai rūpinasi vis daugiau į kursus ateinančių būsimų tėvų: „Buvo laikas, kai daugiausia kalbėdavome apie gimdymą, buvo, kad daugiau dėmesio skirdavome laikotarpiui po gimdymo, nes daug mamų suprato suklydusios, kad ruošėsi tik gimdymui. O dabar prasideda nauja banga – pradedame daugiau kalbėti apie nėštumą. Nėštumo metu svarbi ne tik fizinė moters būklė, bet ir emocinė – kad mes būtume atitinkamos būsenos lėliukui gimus ir galėtume padaryti reikalingus dalykus, apie kuriuos iki šiol nieko neišmanėm.“
Ko dar nepražiopsoti nėštumo laikotarpiu?
Nėštumo metu, anot psichologės, moters psichika ir emocijos pradeda keistis. Ji darosi jautresnė, mažėja gynyba nuo aplinkos, dažniau ima jausti nesaugumą, nerimą. „Jeigu anksčiau moteris mokėjo, kaip ant viso šito „uždėti pleistriukus“ ir kompensuoti tai, pavyzdžiui, kokiais nors pasiekimais – ar savo išvaizda, ar dar kažkuo, tai nėštumo metu tai nebeveikia, – aiškina S. Valevičienė. – Moterys, kurios yra linkusios kontroliuoti, perfekcionistės, nėštumo metu į viską aplink pradeda reaguoti labai jautriai ir joms pačioms pasidaro labai sunku. To jautrumo reikia tam, kad kai gims kūdikis, galėtume tinkamai juo pasirūpinti. Taigi iki tol labai svarbi užduotis išsiaiškinti, kaip su tuo jautrumu išbūti.“
Pagimdžius tie patys įgūdžiai labai padeda auginant vaikus, taigi, pašnekovė vėl primena – tai, ką išmoksi viename etape, galėsi panaudoti ir kituose.
„Dažnai moterys galvoja – pagimdysiu, pamatysiu, kad vaikas sveikas, tada jau nusiraminsiu. Tačiau mamos, kurios jau turi vaikų, žino, kad tai niekada nesibaigs, – šypsosi S. Valevičienė. – Neišvengiama motinystės dalis yra išmokti gyventi labai nekontroliuojamame pasaulyje, nes tikrai bus dalykų, nuo kurių mes negalėsime savo vaikų apsaugoti, teks tiesiog kartu išbūti. Ir tokiose situacijose moterims, kurios linkusios viską kontroliuoti, būna ypač sunku. Nėštumo metu tai pasimato labai gerai, todėl tai yra puikus laikas, kada galima išmokti su tuo susigyventi.“
Psichologė pataria – užuot jaudinusis dėl ateities, reikia mokytis nuraminti savo sąmonę ir pasąmonę, kad čia ir dabar yra gerai. Tai kuria saugumo jausmą.
Dar vieni tyrimai parodė, kad jei mažylio atėjimui į šį pasaulį kartu ruošiasi ir būsimi tėčiai, moterys po gimdymo patiria mažiau emocinių sunkumų – nerimo, depresijos. Jau nekalbant apie neįkainojamą naudą tėvystei pasiruošti dar iki tikrų išbandymų kūdikiui gimus.
Praktiški patarimai, kaip sau padėti, kad gimdymas būtų sklandus
Dažnai žmonės galvoja, kad gimdymui ruoštis nereikia – juk ar ruošies, ar ne, vis tiek kažkaip pagimdysi, bet jie klysta, įsitikinusi pašnekovė.
„Ruošdamasis iš anksto tikrai galėsi sau labai padėti. Labai raginu kiekvieną būsimą mamą ir tėtį sudalyvauti kokiuose nors fiziologiniuose gimdymo mokymuose, kad sužinotų, kaip tai vyksta. Dažniausiai viskas, kiek žinome, yra iš filmų, o ten matome ne tai, kaip būna realybėje. Juk filmo kūrėjų tikslas nėra parodyti gimdymą, tikslas – žiūrovui sukelti adrenaliną. Būtent todėl beveik visi gimdymai filmuose būna staigūs ir prasidedantys netikėtose vietose, o baigiasi įvairiose ekstremaliose situacijose, moteris būtinai rėkia, gydytojai – laksto. Argi būtų įdomu žiūrėti, kaip moteris trylika valandų sau ramiai kvėpuoja?“ – juokiasi S. Valevičienė.
Vis tik to nuleisti juokais nereikėtų, mat mūsų smegenys neatskiria, kad mūsų susikurtas vaizdinys, kaip turi atrodyti gimdymas, yra iš filmo, ir jei tai yra vienintelė informacija, kurią mes žinome, gimdymo metu tikrai nepasitarnaus.
„Kai moteris pradeda gimdyti, jos smegenys bando ištraukti reikiamą informaciją, ką ji apie tai žino. O jeigu vienintelė informacija bus iš tokių matytų filmų arba kokių nors žiniasklaidoje nuskambėjusių baisių istorijų, mes ir galvosime: o taip, žinau, dabar tai bus baisus patyrimas. Tačiau kai moteris pradeda bijoti ir įsitempia laukdama skausmo, skausmo slenkstis automatiškai kinta – moteriai skauda labiau. Jei smegenys siunčia signalus, kaip baisiai tai atrodys, tai greičiausiai atsipalaiduoti nelabai pavyks, o tai per gimdymą yra itin svarbi užduotis“, – aiškina psichologė.
Paskaitose apie gimdymo fiziologiją poros sužino, kaip tai vyksta iš tiesų – kad gimdymas yra lėtas, ilgas procesas, kokie etapai vyksta. S. Valevičienė įsitikinusi, kad visa tai sužinojus, pasidaro ramiau. Tokių žinių reikia ne tik būsimoms mamoms, bet ir tėčiams, kad jie palatoje be reikalo nepanikuotų vis klausdami, kodėl viskas taip ilgą tęsiasi, o pabaigoje žinotų, kaip palaikyti gimdyvę.
Taip pat labai praverstų sužinoti, kaip moteriai gimdant ją masažuoti, palaikyti. Kai tai sužino, vyrai gimdyme jaučiasi drąsiau. Nebūtina net eiti į specialius kursus – yra puikių vaizdo įrašų ir skaidrių, mokančių, kaip tą padaryti, sako specialistė.
Labai svarbu būsimiems tėvams žinoti ir apie gimdymo psichologiją. „Moters būsena gimdymo metu nėra tokia pati, kaip kad kasdien, nes išsiskiria tiek daug hormonų, kad ji jaučiasi kaip gerai privartojusi morfino. Todėl ji gali nusišnekėti, užmigti tarp sąrėmių, gali išvis nustoti kalbėti, bandyti atsikelti ir pan. Jeigu būdamas šalia vyras žinos, kad čia viskas gerai, nes kuo daugiau endorfinų, tuo moteriai mažiau skauda, jam bus ramiau, – dalijasi pašnekovė. – Žinau tokių situacijų, kai vyrai visiškai nesiruošę nueina į gimdymą ir pamatę, kad moterys sąrėmių pabaigoje „lūžta“, o iš šono atrodo, kad ji alpsta iš skausmo, supanikavę jas pradeda purtyti, kelti. Tai tikrai neprideda geros atmosferos gimdymui. Tėčiams tokius dalykus reikia sužinoti jau vien dėl šventos ramybės.“
Pagrindinis dalykas, anot psichologės, kurio reiktų išmokti, kad gimdymas būtų sklandesnis, yra kvėpavimas. Žinoma, be jų irgi galima išgyventi, tačiau jokia kita technika taip nepadės sumažinti susikaupusios įtampos ir nerimo, tikina S. Valevičienė. „Tiesiog reikia išmokti sąmoningai valdyti savo kvėpavimą – jį sulėtinti ir gilinti. Tai yra įgūdis, kurį reikia treniruoti iš anksto. Jeigu atvažiuosi į kliniką gimdyti ir prisiminsi, kad štai dabar reikia lėtinti ir gilinti savo kvėpavimą, tada jau bus per vėlu, to reikia išmokti iki to, – moko psichologė. – Geriausia, kad tam nereikia specialaus laiko – eini pasivaikščioti ar sėdi prie gydytojo kabineto ir treniruojiesi.“
Kvėpavimas ne tik aktyvina mūsų parasimpatinę nervų sistemą, bet ir padeda valdyti savo dėmesį, todėl taip galime nukreipti savo sąmonę, pavyzdžiui, nuo skausmo. Viskas paprasta: „Mūsų smegenys vienu metu gali turėti vieną mintį, tai jei lemiamu momentu pradedame blaškytis prisiminusios girdėtas baisias kitų gimdymo istorijas ir save pagavusios taip galvojant dėmesį sugrąžiname į kvėpavimą, mes sukontroliuojame tą įtampą ir nerimą. Tai yra didžiulė galia, dėl to labai rekomenduoju šito mokytis dar nėštumo metu.“