„Kokie vitaminai reikalingi, o gal yra tokių, kurie gali pakenkti? Ar gali jų būti per daug? O gal keturiasdešimtmetei „nėštukei“ reikia daugiau vitaminų nei dvidešimtmetei?“ – dažnai girdimus klausimus atsiųstame pranešime vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Jei moters mityba subalansuota, nėra jokių ligų ir nusiskundimų, pakanka vartoti tik keletą vitaminų: pirmą nėštumo trimestrą – folio rūgštį, vitaminą D, kai nėra galimybės pabūti saulėje, žuvų taukus, o geležį ir magnį – paskutinį trimestrą pagal poreikį. Jei moteris turi nusiskundimų arba jos maisto racionas nėra visavertis, reiktų papildomai vartoti konkrečiai jai reikalingus vitaminus. Jei susidaro sauja vitaminų, K. Šnirpūnienė pataria gerti kompleksinius vitaminus nėščiosioms.
„Perdozavimo rizika atsiranda, jei moteris vienu metu vartoja keletą maisto papildų, kurių sudedamosios dalys dubliuojasi, pavyzdžiui, vienu metu geria vitaminus nėščiosioms, odai ir akims, o į juos visus įeina vitaminas A. Taip pat reikia atidžiai peržiūrėti Lietuvoje neregistruotų vitaminų sudėtį. Kartą į mane kreipėsi būsima mama, kuriai vitaminus nėščiosioms atsiuntė teta iš Amerikos. Tačiau šiame preparate esančių vitaminų kiekiai buvo per dideli, todėl rekomendavau jų kol kas negerti“, – aiškina vaistininkė.
Folio rūgštis
Daugiausia persileidimų įvyksta per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius. Viena iš priežasčių – sutrikęs vaisiaus nervinio vamzdelio vystymasis. Folio rūgštis saugo besivystančią vaisiaus nervų sistemą, užtikrina normalų nervinio vamzdelio vystymąsi, mažina apsigimimų riziką ir saugo nuo persileidimo. „Paprastai skiriama 400 mcg folio rūgšties per dieną, tačiau, jei yra buvę ankstyvų persileidimų, nėščioji yra vyresnė nei 35-erių, serga cukriniu diabetu, dozė didinama iki 800 mcg – 1 mg per parą. Su maistu folio rūgšties gauname labai mažai, o jos poreikis nėštumo metu išauga“, – pataria K. Šnirpūnienė.
Vitaminas D
Šis vitaminas itin naudingas imuninei sistemai, o nėštumo metu būti sveikai ypač svarbu, nes net ir paprasta virusinė lūpų pūslelinė gali būti pavojinga. Taip pat yra duomenų, kad vitaminas D saugo nuo ankstyvų persileidimų. Tačiau jo irgi negalima perdozuoti. Dėl vitamino D pertekliaus gali būti apsigimimų: širdies anomalijos, smegenų, inkstų pažeidimai. Todėl, jei planuojama gerti didesnę nei 1000 IU dozę, reiktų pasidaryti kraujo tyrimą ir pasitarti su gydytoju.
Vitaminai A ir E
Jie taip pat priklauso vitaminų grupei, kurių nereikėtų perdozuoti dėl persileidimo ir apsigimimų grėsmės. Saugus vitamino A kiekis yra iki 3600 TV, o vitamino E – ne daugiau kaip 10 mg per parą. „Vitaminas A svarbus placentos formavimuisi, vaikelio augimui, regėjimui, o nėščiajai padeda palaikyti sveikas gleivines, taip užkirsdamas kelią kvėpavimo takų, šlapimtakių infekcijoms. Vitaminas E svarbus kaip antioksidantas, jis užtikrina audinių atsinaujinimą“, – vardija K. Šnirpūnienė.
Vitaminas C
Jis veikia kaip antioksidantas, stiprina imuninę sistemą, turi priešuždegiminių savybių. Rekomenduojama paros dozė nėštumo metu – iki 100 mg. Jei nėščioji, susirgusi sloga, kelias dienas pavartos vitamino C 500 mg, nieko blogo nenutiks. Šis vitaminas organizme nesikaupia, jo perteklius pašalinamas su šlapimu. Tačiau ilgą laiką vartojant didesnius kiekius, bus apsunkinta inkstų veikla, gali pradėti formuotis inkstų akmenys.
B grupės vitaminai
„Jie stiprina nervų sistemą, vartojami siekiant susilpninti galvos skausmus ir juos suretinti. Vitaminas B12 labai svarbus kraujodarai. Kartu su geležimi, folio rūgštimi, šis vitaminas saugo besilaukiančią moterį ir vaikelį nuo mažakraujystės. Šio vitamino gali trūkti, jei būsima mama yra vegetarė. Tačiau didelės B grupės vitaminų dozės gali alergizuoti – jei ketinate gerti ne maisto papildą, o vaistinį B grupės preparatą, pasitarkite su gydytoju“, – rekomenduoja vaistininkė.
Geležis
Geležis pradedama vartoti antroje nėštumo pusėje, tačiau, jei moteris turėjo mažakraujystę dar iki nėštumo, geležies preparatus reiktų pradėti vartoti jau pradžioje. Geležis yra svarbi ne tik nėščiosios, bet ir kūdikio kraujodarai. Jei būsimai mamai nėštumo metu buvo geležies stokos anemija, gimęs vaikas taip pat turės anemiją, o to pasekmė – raumenų hipotonija, protinis ir fizinis atsilikimas. „Net ir nedidelis geležies trūkumas gali nulemti, kad gimus vaikeliui geležies atsargų jam užteks tik pirmus 6 mėnesius, o po to pradės kristi hemoglobino kiekis kraujyje. Reikalingą geležies dozę nustato gydytojas, atlikęs kraujo tyrimą. Jos įsisavinimą didina kartu vartojamas vitaminas C, folio rūgštis ir vitaminas B12“, – akcentuoja K. Šnirpūnienė.
Magnis
Tai antroje nėštumo pusėje pradedamas vartoti mikroelementas. Pagrindinė jo užduotis – palaikyti raumenų normalią veiklą, neleisti jiems spazmuoti. Dalyvaudamas lygiųjų raumenų atpalaidavime, jis užtikrina normalų gimdos tonusą, saugo nuo hipertenzijos, mėšlungio. Rekomenduojamos magnio dozės – 300–400 mg per parą. Jo nebūtina vartoti reguliariai, pavyzdžiui, jaučiant nedidelius gimdos spazmus, tempimą, galima pagerti 2–3 savaites, po to daryti poros savaičių pertrauką.
Kalcis
„Naktinis kojų mėšlungis gali būti ir dėl kalcio trūkumo. Ypač jei dar ir slenka plaukai, lūžinėja nagai, genda dantys. Kalcis taip pat būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. Rekomenduojamos dozės – 500–1000 mg per parą. Kartu verta atsiminti, kad ilgas kalcio vartojimas didelėmis dozėmis gali paskatinti akmenų inkstuose, tulžies pūslėje formavimąsi“, – pažymi vaistininkė.
Cinkas
Labai dažnai į kompleksinius kalcio preparatus įeina ir cinkas. Jis yra svarbus vaisiaus augimui, taip pat stiprina būsimos mamos imunitetą. Svarbu, kad jo nebūtų daugiau nei 15 mg per parą, nes dėl didesnių dozių gali būti vaisiaus centrinės nervų sistemos ydos.
Jodas
„Jis ypač svarbus pirmą ir antrą nėštumo trimestrą. Jis įeina į skydliaukės hormonų sudėtį, o pastarieji yra būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Jodo trūkumas taip pat sukelia ankstyvus persileidimus. Jodo paros dozė – 0,15 mg, galima vartoti natūralias jūros dumblių tabletes. Ypač rekomenduočiau jį vartoti nėščiosioms, turėjusioms ar turinčioms hipotireozę“, – sako K. Šnirpūnienė.
Omega-3 riebiosios rūgštys
„Nors omega-3 riebiosios rūgštys nepriskiriamos vitaminams, tačiau jos svarbios vaikučio smegenų ir regos vystymuisi, būsimą mamą saugo nuo priešlaikinio gimdymo, pogimdyvinės depresijos. Kai kurie gamintojai jų deda į bendrus vitaminus nėščiosioms, bet labai nedaug, todėl geriau papildomai gerti žuvų taukus“, – teigia vaistininkė.