Vieni miegodami vaikai išmiega ilgiau
Pediatrijos ir visuomeninių mokslų profesoriaus Iano Paulo vadovaujami tyrėjai (tyrimas aprašytas leidinyje „Pediatrics“) aiškinosi, kokį poveikį vaikams turi miegojimo sąlygos. Tyrime dalyvavo 249 moterys su savo pirmagimiais. Seselės lankėsi jų namuose, kai vaikams buvo vienas, keturi, šeši ir devyni mėnesiai, moterys atsakė į klausimus apie vaikų miegą – kur atžalos miega, ar dažnai pabunda naktimis, kiek ilgiausiai išmiega ir kt.
Paaiškėjo, kad iki keturių mėnesių vieni kambaryje miegodavę kūdikiai išmiegodavo vidutiniškai 40 min. ilgiau už tuos, kurie būdami devynių mėnesių miegojo viename kambaryje su tėvais.
Atskirame kambaryje nuo keturių mėnesių pradėję miegoti kūdikiai miegodavo 26 min. ilgiau. Net 2,5 m amžiaus vaikai, kurie miegojo viename kambaryje su tėvais beveik metus, miegodavo trumpiau už vaikus, kurie anksčiau ėmė miegoti atskirame kambaryje. „Sprendimas dėl vaiko miego pirmaisiais jo gyvenimo metais turi ilgalaikių padarinių“, – sako I.Paulas.
Rezultatai prieštarauja
Tyrimo duomenys šiek tiek prieštarauja APA rekomendacijoms, kad vaikas pirmuosius gyvenimo metus turėtų miegoti viename kambaryje su tėvais. APA specialistų teigimu, naujagimiai turėtų miegoti arti tėvų dėl kelių priežasčių: pirmuosius mėnesius naujagimius kelis kartus per naktį reikia maitinti, be to, pirmus šešis gyvenimo mėnesius didžiausia staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizika (kai kūdikis gali staiga mirti dėl neaiškios priežasties) – tai dažniausia vieno mėnesio–vienerių metų amžiaus kūdikių mirties priežastis. Miegodami viename kambaryje su vaiku, tėvai greičiau pastebės, jei pasikeistų mažylio kvėpavimas.
I.Paulas mano, kad APA rekomendacijos kiek perdėtos ir teigia – kadangi po pusės metų SKMS rizika sumažėja, vaikui augant vertėtų atsižvelgti į kitus veiksnius: „Pernelyg ilgai neperkraustant vaiko į atskirą miegamąjį, gali sustiprėti nerimas dėl miego, vaiko miegas gali dar labiau sutrikti.“
Pasak I.Paulo, miegant su vaikais viename kambaryje didesnė tikimybė priimti juos į lovą nuraminti ir pan. SKMS tyrimai parodė – kai vaikas sulaukia keturių mėnesių, nebėra didelio pavojaus jam miegoti atskirame kambaryje.
APA teigia, kad reikia daugiau tyrimų apie mažų vaikų miegojimo sąlygas, bet kol kas laikosi savo rekomendacijų.
Virdžinijos universiteto Medicinos fakulteto daktarė Rachel Moon ir daktaras Fernas Hauckas pritaria APA rekomendacijoms. Tyrimo apie vaikų miegą komentare jie rašo – reikia išsamesnių tyrimų, tačiau „bet kokiu atveju pagrindinis miego rekomendacijų tikslas visada bus sumažinti SKMS ir kitų kūdikių mirties priežasčių riziką“. Mokslininkai pabrėžė – tyrime kūdikiai, net jei miegant su tėvais miego laikas šiek tiek sutrumpėjo, vis tiek išmiegodavo užtektinai valandų, jų miegas nebuvo sutrikdytas. Žinoma, išsamesni tyrimai padėtų nustatyti, ar ilgesnis nepertraukiamo miego laikotarpis kūdikiams yra sveika.
Taigi kur tėvams migdyti kūdikius? I.Paulas įsitikinęs – kai kūdikiui sukanka pusė metų, tėvai turėtų pasitarti su pediatru dėl miego sąlygų. Pediatrai turėtų priminti ketinantiems į atskirą kambarį guldyti kūdikį tėvams, kad šie išneštų pagalvėles, pliušinius žaislus ir kitokius daiktus, kurie galėtų netyčia užkristi ant vaiko ir sutrukdyti kvėpuoti.
I.Paulas mano, kad pediatrų asociacija persistengė, rekomenduodama miegoti tame pačiame kambaryje su vaikais ilgiau nei pusmetį: „Dėl įvairių priežasčių ši rekomendacija neturi pagrindo, ypač prisiminus, kad tada nei vaikas tinkamai išsimiega, nei tėvai. Tai nesveika nei kūdikiui, nei tėvams.“