Pirmasis kąsnis – kada?
Pirmaisiais kūdikio mėnesiais mamos natūralus pienukas – geriausiai subalansuotas maistas kūdikiui. Tačiau ties 4–6 mėnesiu vaikutis pasiekia „šaukšto stadiją“: jį pradeda dominti suaugusiųjų valgymo ypatumai. Tinkamas laikas supažindinti mažylį su maistu – individualus. Rekomenduojama pradėti primaitinti ne anksčiau kaip šešių mėnesių. Šis siūlymas nėra iš piršto laužtas – tokio amžiaus kūdikio virškinimo sistema yra jau pakankamai subrendusi priimti kitos konsistencijos maistą. Tuo metu dingsta refleksas liežuviu išstumti svetimkūnius iš burnytės, formuojasi kramtymo įgūdis. Paankstinti primaitinimą patariama tik tais atvejais, jei kūdikis priauga mažai svorio, atpylinėja ar kankina kitos su maisto pasisavinimu susijusios problemos, kurios gali turėti įtakos vaiko augimui ir vystymuisi. Tiesa, pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti naujų rekomendacijų – vaikučius supažindinti su maistu jau nuo keturių mėnesių. Mamoms kyla daug klausimų ir abejonių: juk neseniai toks ankstyvas primaitinimas buvo kone smerktinas. Kaip yra iš tikrųjų ir kaip turėtų elgtis jaunosios mamos, auginančios šio amžiaus mažylius, komentuoja VšĮ Karoliniškių poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja, Živilė Mikalauskienė.
Gydytoja teigia, kad gaunamų maisto medžiagų iš motinos pieno kūdikiui pradeda stigti nuo penktojo mėnesio. Tada rekomenduojama pradėti pažinimą su kietuoju maistu, tačiau jokiu būdu nenutraukti maitinimo krūtimi.
„Jeigu tik gimusiam vaikui mamos pienas yra išgyvenimo šaltinis, tai augančiam kūdikiui prisiglaudimas prie krūties tampa psichologiškai svarbus, nes padeda nurimti išsigandus, supykus. Dėl pasirengimo ragauti suaugusiųjų maisto ir papildomo maitinimo įvedimo geriausia pasitarti su vaiko gydytoju. Ne naujiena, kad visi vaikai yra skirtingi, ir jų maisto bei energijos poreikiai skiriasi. Didelę klaidą daro tėvai, galvojantys, kad iki šešių mėnesių nereikia primaitinti – pakanka motinos pieno. Vaikui augant didėja įvairių maisto medžiagų poreikis, o motinos organizmas tokiu laikotarpiu jau būna išsekintas nėštumo, žindymo, nemigos. Todėl reikia anksčiau pradėti primaitinimą, nes kūdikėlis iš karto nepradeda valgyti po 150–200 ml. Jis turi išmokti nuryti tirštesnį maistą, priprasti prie kitokių skonių,“ – pasakoja Ž.Mikalauskienė.
Kruopų, daržovių košė ar vaisių tyrelė – kuri pirmoji?
Gydytoja pradėti primaitinimą rekomenduoja nuo daržovių tyrės, tačiau pataria atsižvelgti ir į sezoną: jei papildomo ragavimo metas ateina pavasarį, kai dar nėra šviežių daržovių, galima pasiūlyti kruopų košelių arba specialiai vaikams paruoštų konservuotų daržovių tyrelių. Vaikų ligų gydytoja atkreipia dėmesį, kad vienu metu geriau duoti tik vienos rūšies tyrę ir ją ragauti kelias dienas iš eilės.
„Taip daryti reikia dėl kelių priežasčių. Viena vertus, pamažu pripratinama prie skonio. Kita vertus, lengviau pastebėsite, jei vaikas negali valgyti vieno ar kito maisto (jį išberia ar viduriuoja). Taip sužinosite, ar yra produktų, kurių kol kas reikia vengti,“ – tikina Ž.Mikalauskienė.
Pasak gydytojos, naujo skonio potyris vaikui – keistas, todėl kūdikiams kietą maistą įvesti derėtų pamažu: iš pradžių duoti vos kelis arbatinius šaukštelius, vėliau – po truputį didinti suvartojamo maisto kiekį, kol jis pakeis vieną maitinimą. Ji pastebi, kad palankiausia pradėti nuo valgymo vidury dienos, nes jis vėliau taps pagrindiniu – pietumis.
Vaisių tyrelių rekomenduojama pasiūlyti tarp maitinimų, praėjus kelioms savaitėms po daržovių tyrių. Jas pradėti duoti taip pat palengva – nuo kelių arbatinių šaukštelių ir vienos rūšies.
Skaninaname košes kitais produktais
Nuo šeštojo mėnesio mažyliui galima pasiūlyti kruopų košių. Gydytoja pataria iš pradžių košę virti iš vienos rūšies grūdų, o su ja supažindinti, kaip ir su daržovėmis – „mažų žingsnelių principu“. Išragavus įvairių košių, galima virti keliagrūdes ir po kelių savaičių pasiūlyti vaikučiui košių du kartus per dieną: vieną – pusryčiams, kitą – vakarienei.
„Nuo septinto mėnesio į daržovių tyrę būtinai dėkite mėsą. Nes 4–8 gyvenimo mėnesį kūdikis jau būna išeikvojęs geležies atsargas, o geriausias geležies šaltinis – mėsa. Prie mėsos pratinkite palengva – pradėkite nuo 5 g ir palaipsniui didinkite iki 50–70 g per dieną. Iš pradžių rinkitės jauno gyvulio mėsą: veršieną, triušieną, ėrieną, vėliau mėsos produktų asortimentą praplėskite pasiūlydamos daržovių tyrę su vištiena, kalakutiena, jautiena, kiauliena,“ – patarimais dalinasi Vaikų ligų skyriaus vedėja Ž.Mikalauskienė.
Nors vaikutis išragauja daugybę naujų skonių, visgi iš pradžių geriau vengti egzotinių vaisių, daržovių bei aštrių prieskonių, prioritetą teikti savo daržo ar sodo gėrybėms. Prieš valgant vaisius ir uogas reikia kruopščiai nuplauti, ypač valgomus kartu su odele. Egzotiškų kraštų vaisių mažyliams geriau neduoti, nes ruošiant transportavimui jie būna apdoroti cheminėmis medžiagomis.
Mamos pienas, mišinukas ar vanduo
Pradėjus primaitinimą dažnai kyla klausimų dėl žindymo ir mišinuko vietos naujoje kūdikio mityboje. Kol maisto kiekiai siekia vos kelis šaukštelius, mamoms tai nesukelia abejonių. Tačiau vėliau, kai mažylio suvartojamų košyčių kiekiai didėja, daugelis pradeda svarstyti, kada pasiūlyti pienuko / mišinuko, ar visgi duoti atsigerti vandenuko.
„Maisto produktus reikia derinti tarpusavyje ir po mėsos su daržovėmis tikrai nesiūlyti pienuko. Pienas turėtų būti traktuojamas kaip atskiras maitinimas. Kūdikį turime mokyti gerti vandenį nuo 4,5–5 mėn tarp maitinimų. Galima pradėti mokyti gerti iš šaukštelio, o vėliau – iš puoduko,“ – atkreipia dėmesį gydytoja Ž.Mikalauskienė.
Kalbėdama apie maisto kiekius, gydytoja pastebi, jog jie labai – individualūs. Mitybos kiekis priklauso nuo vaiko amžiaus. Pradėti primaitinti reikia nuo kelių arbatinių šaukštelių iki 170–200 ml. Nuo šešių mėnesių vaikas per vieną maitinimą gali suvalgyti 200 ml.
Mano vaikas nieko nevalgo
Dar viena dažna problema, su kuria susiduria jaunosios mamos, – jų mažylis atsisako kieto maisto. Tokią situaciją lydi nerimas ir baimė, kad vaikutis negaus naudingųjų medžiagų: nusilps, sutriks jo sveikata, vystymasis. Dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai gerai valgęs mažylis nei šio nei iš to nusprendžia pasakyti „stop“, arba atsisako tam tikrų produktų, kuriuos anksčiau dorojo su pasimėgavimu.
Pasak vaikų ligų gydytojos, viena iš priežasčių gali būti vaikui kylančios neigiamos asociacijos dėl pasikeitusios aplinkos, neįprasto kvapo ar skonio. Juk jo skonis visai nepanašus į mamos pieną: skiriasi konsistencija, paduodamas šaukšteliu, jo temperatūra kitokia. Pirmą kartą siūlant naujojo maistelio, specialistė pataria laikyti vaiką glėbyje – lygiai taip, kaip maitinant krūtimi.
„Gali būti, kad vaikas išspjaus maistą, nusuks galvą ar tiesiog nevalgys. Nekiškite per prievartą. Pabandykite iš naujo kitą dieną, bet tik tada, kai vaikas alkanas. Neišvengiamai dalis maisto iškris iš burnos. Liežuvio judesiai dar nepakankamai išvystyti, kad maistas būtų grąžinamas atgal. Bet turėkite kantrybės, kol vaikas išmoks greitai valgyti. Su vaikais reikia paplušėti, kol jie pripranta prie naujo maisto. Tačiau neatidėliokite pratinimo ateičiai – vėliau bus tik sunkiau!“ – tikina gydytoja Ž.Mikalauskienė.
Paklausus, kada reikėtų sunerimti, jei kūdikis mažai valgo, gydytoja teigia, jog tai turi būti tada, kai vaikui neauga kūno svoris.