Pranešime žiniasklaidai ji dalijasi savo ir specialistų įžvalgomis, padėsiančiomis spęsti vaikų tarpusavio konkurencijos iššūkius namuose.
J. Petkuvienės teigimu, galima rasti daug aktualios literatūros, kurioje analizuojamos galimos brolių ir seserų konkurencijos priežastys ir jos mažinimo būdai. Pavyzdžiui, JAV vaikų psichologė, mokslininkė Jennifer Scroff Pendley sako, kad brolių ir sesių konkurencija prasideda dar negimus antrajam vaikui. Vyresnėlis jaučia dėmesio stoką.
Pozityvios tėvystės ekspertė Amy McCready pritaria J.S. Pendley ir tėvų prašo įsijausti į vaiko situaciją. ,,Jūsų vyriausias vaikas kažkada buvo vienintelis jūsų dėmesio centras. Į jo prašymus buvo atsakyta tuoj pat ir jam nereikėjo su niekuo dalytis tėvų laiko ar žaislų. Tada atsirado jo sesuo ar brolis – visiškai jam svetimas žmogus. Dabar mama vėliau įdeda pusryčius, nes maitina kūdikį arba vyresnėlis turi palaukti, kol tėtis baigs pakeisti kūdikio vystyklus, kad galėtų žaisti lego“.
Augant, vaikai varžosi dėl tų pačių žaislų. Jaunėlis tampa savarankiškesnis, pavargsta, kai jam vadovauja didysis brolis ar sesuo. Kadangi maži vaikai negali išreikšti šio nusivylimo žodžiu, jie tai daro netinkamai elgdamiesi – atsisakydami dalytis, pradėdami muštis, stumdytis, šaukti ir pan. „Nors negalite visiškai sustabdyti brolių ir seserų konkurencijos, galite sumažinti konfliktų dažnumą“, – teigia mokytoja J. Petkuvienė.
Analizuodama specialistų įžvalgas, J. Petkuvienė išskiria 6 žingsnius, kurių tėveliai gali imtis jau šiandien, kad sumažintų vaikų konkurenciją.
1. Pamirškite etiketes
JAV vaikų psichologė Sylvia Rimm pataria pamiršti etiketes. Gyvename visuomenėje, kurioje klesti žmonių skirstymas į kategorijas – norime žinoti, kas protingas, populiarus, sėkmingas, sportiškas, muzikalus, talentingas ir t. t. Etiketės padeda suskirstyti dalykus į kategorijas. Tačiau kalbant apie mūsų vaikus, etiketės (tyčia ar netyčia) smarkiai padidina konkurenciją tarp brolių ir seserų. Jeigu kalbame apie savo „sportišką“, „protingą“ ar ,,blogą“ vaiką, tokiu būdu tyčia ar netyčia palyginame savo vaikus. Pavyzdžiui, jeigu vieną vaiką vadiname „sportišku“, kitas vaikas automatiškai galvoja „aš nesu sportiškas, tad kam man iš vis bandyti sportuoti“.
„Klijuodami savo vaikams etiketes, mes netyčia suteikiame jiems vieną ar kitą vaidmenį ir palyginame tarpusavyje“, – pastebi J. Petkuvienė.
Atsisakydami etikečių savo „nesportuojančiam“ vaikui suteikiame galimybę sužibėti, net jei jis nėra superžvaigždė sporto veikloje. O „blogam vaikui“ suteikiame šansą pasielgti teisingai. Svarbiausia, mokėti pastebėti vaikų teigiamas savybes, tokias kaip komandinis darbas, atkaklumas ir gerumas, bei mokėti jomis džiaugtis.
2. Kokybiškas dėmesys
Mokytoja J. Petkuvienė visada tėvams rekomenduoja pirmiausia skirti kokybiško individualaus dėmesio kiekvienam vaikui atskirai ir tai tikrai veikia! Kokybiškas laikas – tai laikas be jokių pašalinių trikdžių. „Padėkite telefoną, vėliau atsakykite į el. laišką, išjunkite žiūrimą laidą. Jūsų vaikas yra jūsų visatos centras šias 10 minučių, todėl labai svarbu, kad jūs visapusiškai praleistumėte laiką su juo. O baigę pasakykite: „Man tikrai patiko mūsų ypatingas laikas! Nekantrauju rytoj tai padaryti dar kartą!“ Jūsų vaikui bus naudinga žinoti, kad esate atsidavęs laikui kartu, be to, jo mintyse gausite pliusą už gerai praleistą laiką“, – pataria J. Petkuvienė.
Pozityvios tėvystės ekspertė Amy McCready taip pat pritaria tokiai rekomendacijai ir sako, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai kovoja, tai tėvų dėmesio atkreipimas į save. Jų akimis, net neigiamas dėmesys yra geriau nei nieko. Kad patenkintumėte savo vaikų dėmesio poreikį, kiekvieną dieną kiekvienam vaikui skirkite bent 10 –15 minučių į vaiką orientuoto sąmoningo dėmesio.
Trumpų veiklų idėjos:
- Arbatos vakarėlis – pasigaminkite skanios arbatos, susėskite kartu prie stalo ir pasikalbėkite. Galite atlikti pokalbio žaidimą ,,Mandarinas“. Kiekviena skiltelė reiškia po vieną sakinį, prieš valgant skiltelę reikia ką nors pasakyti. Pavyzdžiui, galite kalbėti apie mėgstamus dalykus ar įvykius, nutikusius šiandien. Nevenkite papasakoti apie savo dieną darbe.
- Lego pastatas – kartu statykite lego pastatus, pavyzdžiui, neseniai lankytą muziejų ar kitą įžymią vietą, kur vaikas buvo su šeima, statydami taip pat kalbėkitės.
- Piešimas kreida – galite nupiešti vienas kitą, vaikas – mamą, o mama – vaiką. Smagi veikla, kai kiekvienas į piešinį nupiešia tam tikrą detalę paeiliui ir kartu sukuria pilną piešinį.
- Mėgstamos muzikos klausymas – leiskite vaikui išgirsti mėgstamiausią savo dainą, išklausykite vaiko mėgstamiausios dainos. Dainuokite kartu!
Skirdami kiekvienam vaikui šį ypatingą laiką, padidinsite emocinio ryšio stiprumą ir aktyviai užpildysite jo dėmesio troškimą teigiamu dėmesiu. Tuomet nebereikės kovoti su seserimi ar broliu dėl jūsų dėmesio.
3. Pasiruoškite taikai
Mokslininkė Jeniffer S. Pendley teigia: „Kai įvyksta brolių ir seserų muštynės, daugelis tėvų išskiria vaikus, kad išsklaidytų situaciją. Nors vaikų siuntimas į atskirus kampelius gali suteikti jiems galimybę nusiraminti, tačiau laikas, praleistas kampe, neišmokys vaiko spręsti konflikto.“
Norint išmokyti vaikus spręsti konfliktus, pozityvios tėvystės ekspertė Amy McCready visiems nurimus rekomenduoja žaisti vaidmenų žaidimus. Štai keli scenarijai pagal Amy McCready, kuriuos galite atlikti, kad padėtumėte ugdyti konfliktų sprendimo įgūdžius:
1. Paprašykite, kad vaikai pakaitomis mokytųsi pasakyti: „Aš norėčiau su tavimi pažaisti“, „Ar galėčiau pažaisti su šiuo žaislu?“
2. Mokykite vaikus kalbėti apie savo jausmus: „Man būna pikta, kad tu nesidalini su manimi žaislais“, „Aš jaučiuosi liūdnas, kad iš manęs atėmei lego detalę“, „Aš pykstu, kai Jonas neleidžia man žaisti su mašina“ arba „Jaučiuosi įskaudintas, kai mane muša Ieva...“ Ramiose situacijose kalbant apie jausmus, vaikai mokosi savo pyktį ir liūdesį išreikšti žodžiais. Vaikai ne visada pasiruošę aptarti savo jausmus iš karto po muštynių, todėl duokite jiems laiko, kol jie bus pasirengę kalbėti – nueiti, suskaičiuoti iki 10, giliai įkvėpti. Pavyks ne iškart, bet po kurio laiko rezultatas bus matomas tikrai ir fizinius veiksmus pakeis žodiniai.
„Nors mokykloje brolių ir seserų klasėse neturime, tačiau ginčų dėl tam tikrų žaislų taip pat kyla. Visada skatiname vaikus susitarti patiems, geriausiai veikiantis metodas – susitarti, kiek laiko kuris žais, ir paprašyti mokytojo duoti ženklą, kai laikas baigiasi“, – dalinasi mokytoja J. Petkuvienė.
Suteikę savo vaikams įrankius ir strategijas, kaip išspręsti konfliktą patiems, pastebėsite, kad jūsų namuose brolių ir seserų ginčų gerokai sumažėjo.
4. Venkite kivirčų
Mokslininkė Jeniffer S. Pendley pataria: „Tai gali jus nustebinti, bet ar žinote, ką geriausia padaryti, kai pradeda bręsti nesutarimai ir jau mokėtės su vaikais išspręsti konfliktus? Ignoruokite tai.“
Nekreipdami dėmesio į grumtynes, neigiamo elgesio neapdovanojate savo dėmesiu ir, svarbiausia, suteikiate jiems galimybę tai išspręsti patiems.
Jei kova perauga į fizinį kontaktą arba tikrai jaučiate, kad reikia įsikišti, galite atlikti kitus du veiksmus.
5. Nuraminkite konfliktą
Mokslininkės Sylvia Rimm teigimu, vaikams negalint susitarti arba konfliktui paaštrėjus, gali tekti įsikišti tėvams. „Kad ir ką darytumėte, nestokite į kažkurią pusę. Galite manyti, kad girdėjote ar matėte, nuo ko prasidėjo ginčas, bet išlikite nešališki. Kai visi nusiramina, išklausykite kiekvieno vaiko versiją apie tai, kas nutiko, ir paskatinkite juos naudoti teiginius „aš jaučiu“, kai jie pasakoja savo istoriją“ , – pastebi S. Rimm.
„Nekaltindami ir nestodami į kurią nors pusę, paprašykite vaikų kartu sugalvoti keletą sprendimų. Jei niekas negali sugalvoti tinkamo sprendimo, pasiūlykite keletą ir padėkite jiems susitarti“, – pataria J. Petkuvienė.
6. „Susodinkite vaikus į vieną valtį“
Pozityvios tėvystės ekspertė Amy McCready sako, kad jei išklausius abi puses ir pabandžius rasti sprendimą, vaikai vis tiek negali susitarti, laikas juos sudėti „į vieną valtį“. Tai reiškia, kad visi, dalyvaujantys ginče, patiria tas pačias pasekmes.
Teiginys „toje pačioje valtyje“ skamba taip: „Arba galite žaisti žaidimą pakaitomis, arba aš jį atidėsiu kitai dienai.“
„Tikėtina, kad iš pradžių vaikai ims derėtis, bet jūsų vaikai greitai supras, kad jiems naudingiausia kartu susitarti dėl sprendimo prieš „būnant vienoje valtyje“, – sako A. McCready.
Sprendžiant brolių ir seserų konfliktus tėveliams svarbiausia būti kantriems su savo vaikais. „Konfliktų sprendimas yra sudėtingas įgūdis, kuris reikalauja pastangų net ir suaugusiems“, – pastebi J. Petkuvienė.