Anot specialistės, atlikti tyrimai rodo, kad vaikai labiausiai modeliuoja matomus pavyzdžius, tad, remiantis tuo, alkoholio vartojimas namuose ar kitose vietose matant vaikams gali būti ydingas dalykas.
„Vaikai elgiasi ne pagal tai, ką mes kalbame, o taip, kaip mato mus elgiantis. Jeigu remtumėmės teorija, kad tėvai savo vaikams yra visa ko pavyzdys, tai vartodami alkoholį mes tarsi parodome, kad toks elgesys mūsų šeimoje, aplinkoje yra norma. Svarbu apmąstyti ir aiškiai įsivardinti – o ko mes norime išmokyti savo vaikus? Štai čia tėvų pozicija gali išsiskirti. Vis dėlto dauguma sakytų, kad jie nenori, jog jų vaikas ateityje vartotų alkoholį. Kiti galvoja, kad jei tai daroma saikingai – nieko tokio. Čia prasideda svarbūs, daug ką nulemiantys niuansai. Bet specialistai sako, kad nederėtų demonstruoti alkoholio vartojimo vaikų akivaizdoje“, – sako S. Vizgaudienė.
Anot psichologės-psichoterapeutės, svarbu suprasti ir kitą svarbų dalyką – jei alkoholis namuose nevartojamas, bet vartojamas nematant vaikams kitose vietose ar aplinkybėse, šį pasirinkimą derėtų iškomunikuoti tinkamai, ypač jei atžala yra vyresnio amžiaus.
„Jeigu maži vaikai niekada nemato taurių, pripildytų gėrimais, tai jiems būtų sunku išskaityti pasikeitusį tėvų elgesį, jeigu šie išgertų jiems nematant. Vis dėlto kalbant apie didesnius vaikus, kurie jau įžengia į paauglystės laikotarpį – jie tai tikrai pastebėtų. Jeigu mes deklaruojame, kad negeriame, bet pasislėpę ar ten, kur vaikų nėra, pavartojame alkoholio, turėtume nedemonstruoti dvigubo elgesio. Ką turiu galvoje? Nederėtų neigti, kad tam tikroje aplinkoje išgėrėme, priešingu atveju vaikams siunčiame žinutę, kad gerti yra labai negerai, todėl geriame pasislėpę. Jei pasislepiame, vadinasi, darome kažką labai blogai. Gerti tarsi galima, bet reikia tai daryti pasislėpus. Vaikai mokosi to paties – nuslėpti gėdingą elgesį. Svarbu nepalikti dviprasmybių“, – akcentuoja Delfi pašnekovė.
Atsakykite patys sau, kodėl vartojate alkoholį
Vaikai iki penkerių metų gali ir nesuprasti, koks gėrimas padėtas ant stalo, sako S. Vizgaudienė. Vis dėlto net ir mažametės atžalos gali prieiti ir paklausti, kas tai ar net paprašyti paragauti.
„Tėvai atsako, kad negalima, nes tai – alkoholis, bet vaikas tarsi nesuvokia to blogumo, juk jis nežino, kas tas alkoholis. Kai paauga, vaikai ima pastebėti, kokiomis aplinkybėmis tėvai geria. Svarbios taisyklės, kurios turėtų būti praktikuojamos visose šeimose – jeigu kažkokiose aplinkybėse tėvai išgeria, reikėtų elgtis sąžiningai, paaiškinti, komunikuoti apie tai, kaip ir kodėl praktikuojamas toks elgesys. Kas dar svarbu – iki pilnametystės tėvai jokiu būdu neturėtų duoti vaikams ragauti alkoholio. Kartais sakoma, kad štai, tau jau 16 metų, imk, išgerk šampano – tai ne, taip elgtis neatsakinga. Ragauti galima tik suaugus, remiantis įstatymuose nustatyta tvarka. Vaikams alkoholis kenkia dėl jo vystymosi ir tai turėtų būti labai aišku kiekvienam tėvui“, – teigia psichologė-psichoterapeutė.
Kitas dalykas, kurį dera aptarti – kokiomis aplinkybėmis yra vartojami alkoholiniai gėrimai.
„Jei alkoholis vartojamas per šventes, nes tarsi tai yra tam tikra malonumų dalis, tai viena, bet jokiais būdais nedera demonstruoti, kad juo įveikinėjamas stresas. Jeigu tėtis ar mama grįžta iš darbo ir sako, kad buvo sunki diena, tuomet čiumpa taurę ir taip save ramina – daroma labai didelė klaida, susiduriama su rizika. Vaikai užfiksuoja, kad tai yra blogų dienų įveikos mechanizmas. Reiškia, stresą malšiname ne sportu, poilsiu, bendravimu ar kitais būdais, o taure gėrimo. Tai lengviausiai prieinamas, bet labiausiai kenkiantis būdas – visi suprantame, kad alkoholio su laiku reikia vis daugiau“, – sako pašnekovė.
Auginti vaiką šiltnamio sąlygomis – klaidinga
Vis dėlto, pasak S. Vizgaudienės, tėvams svarbu suvokti, kad visuomenė nėra ideali ir kad visiškai apsaugoti vaikus nuo tikimybės, kad kažkada jie paragaus alkoholinių gėrimų, neįmanoma.
„Jeigu kažkurios šeimos yra visiškai abstinentės, tai nuostabu. Bet supraskime, kad gal mūsų šeima ir nevartoja, o nuėję į svečius pas draugus matome ant stalo padėtą butelį ir taures. Nejaugi drausminsime ir juos? Žinoma, kad ne. Pasaulis yra visoks, tad nereikia vaikui sukurti labai didelių baubų. Vaikas, matydamas, kad kitose šeimose yra praktikuojama kitokia elgsena, gali į tai pažiūrėti smalsiai. Vaiko uždaryti ir auginti šiltnamio sąlygomis negalime. Svarbu suvokti ir kitą pusę – tėvai yra autoritetas, bet ne šimtaprocentinis. Vaikas gali panorėti išbandyti ir kitus autoritetus, ypač tą daryti linkę smalsesni vaikai – jie gali ir peržengti šeimos ribas, – tikina specialistė. – Jei namuose nevartojamas alkoholis, tai nereiškia, kad vaikui niekada nekils noras jo pavartoti. Negalime 100 proc. apsaugoti žmogaus. Aplinkoje žmonės ir vartoja alkoholį, ir rūko ar daro kitus kenksmingus veiksmus. Mes pokalbiais ar kitokiais būdais tai normalizuojame ir neapjuodiname jų, nesakome, kokie jie dabar yra netikę. Kalbame su vaikais apie visuomenėje egzistuojančius dalykus, bet nusistatome savo šeimos normas, kas jose yra priimtina.“
Žmonės pasimetę tarp kraštutinumų
Aplinkoje – gausu atvejų, kai alkoholio vartojimas tampa probleminis, darantis tiesioginę žalą. Didelę reikšmę šiuo atveju turi ir mūsų istorinė atmintis, alkoholio gėrimo kultūros nebuvimas.
„Mūsų visuomenėje alkoholis ilgą laiką buvo savaime priimtinas dalykas, randamas kone kiekvienuose namuose, bet kartu jis visada buvo vaizduojamas ir kaip didelis baubas – tada visi tapo pasimetę, nesuprato, tai kaip čia iš tiesų yra. Nėra prieinama prie aukso viduriuko. Vis dar nesusiformavęs sveikas santykis, nes žmonės pasimetę tarp kraštutinumų – dėl šios priežasties čia daug kaltės jausmo, neaiškumo, ką galima rodyti vaikams, ko ne. Vis dėlto nauja tėvų karta labai domisi visais tėvystės klausimais, elgsena, kuri modeliuoja vaikus, suvokia, koks svarbus yra pavyzdžio rodymas – tuo remiantis galima apsispręsti, kaip šeimoje bus pateikiamas alkoholio vartojimas“, – sako pašnekovė.
Ji teigia, kad apie alkoholio vartojimą išskirtinai svarbu kalbėti su vyresniais vaikais, kurie išeina pasibūti su savo draugais, būna kompanijose.
„Būtina pabrėžti – „aš labai tikiuosi, kad tu nevartosi“. Ne ką mažiau svarbu akcentuoti, kad „jeigu jau taip atsitiktų, kad neatsilaikysi – grįžk namo, pasisakyk, aptarsime, pakalbėsime“. Svarbu, kad kaltė būtų pakeliama, kad šeimoje tvyrotų tolerancija. Mes neturime užkirsti kelių savo vaikui ir neturime palikti jo vieno bet kokiomis aplinkybėmis“, – pabrėžia S. Vizgaudienė.
| Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
| Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|
