Turime mokyti
Anot psichologės, vaikai pyksta dėl tų pačių priežasčių kaip ir suaugusieji. „Visi pyksta, kai kas nors nesiseka, kai kas nors nevyksta taip, kaip tu nori, kad vyktų: kažko norėjai, negavai, kažką darei, nepavyko ir t.t. Gyvenimas pilnas neįvykusių lūkesčių. Skirtumas tas, kad vaikas nežino, kaip elgtis, kai jį ištinka pyktis. Pavyzdžiui, jis norėjo saldainio. Jūs einate kartu į parduotuvę, kraunate viską į vežimėlį, vaikas įdėjo saldainį ir paaiškėjo, kad šito negalima. Jam kyla didelis pyktis. Kaip ir mums kiltų ko nors negavus. Bet mes per gyvenimą išmokome išreikšti pykti socialiai priimtinais būdais. Ne visi. Kai kurie išmoko nejausti savo pykčio, kas yra pavojinga. Kai kas išmoko santūriai apie tai kalbėti, viduje išlaikyti, pasakyti, kad labai pikta, nesutinku su tokiais dalykais. Kiti išmoko pakvėpuoti, nueiti pagalvę padaužyti, bet dauguma išmoko nerėkti, nespardyti, nekristi ant žemės ir pan. Mažas vaikas viso to dar turės išmokti“, – sakė A. Kurienė.