Saldumynai daro didelę įtaką vaiko sveikatai. Didžiausiu nuostoliu gali tapti pieniniai dantys, tačiau didžiausias pavojus – vaikų nutukimas, kurio pagrindinis kaltininkas nėra cukrus, bet ir jis prie to prisideda. Tėvai tai žino, bet vis tiek stengiasi sumažinti suvartojamo cukraus kiekį, nors kitaip nei, tarkime, sočiųjų riebalų atveju, jo vengti labai sunku, nes cukraus yra net „sveikuose“, riebalų neturinčiuose užkandžiuose.
Amerikos širdies asociacija rekomenduoja vaikams riboti suvartojamo cukraus kiekį iki šešių arbatinių šaukštelių per dieną, o tai reiškia, kad Amerikos širdies asociacija rekomenduoja atsisakyti tų „Pixie Sticks“ ir iš naujo apsvarstyti pusryčių dribsnių pasirinkimą. Vis dėlto, be šių akivaizdžiai koreguojamų dalykų, kaip galima drastiškai sumažinti cukraus vartojimą?
Mitybos startuolio „Kurbo“ bendraautorė Thea Runyan, taip pat dirbanti Stenfordo vaikų svorio kontrolės programos instruktore ir daugiau nei penkiolika metų padedanti vaikams bei jų tėvams sveikai bei saugiai maitintis, tikina, kad yra kelios išties veiksmingos strategijos. Vos kelios. Ir pirmoji skamba labai paprastai: skaitykite.
„Maisto produktuose, kurie parduodami kaip sveiki ir kuriuos mes tokiais laikome, yra labai daug cukraus. Tai skrudintų dribsnių ar grūdų batonėliai, sultys, jogurtas ir džiovinti vaisiai, – įspėja Th. Runyan. – Skaitykite ant maisto produktų esančias etiketes ir išsirinkite prekės ženklus, kurie siūlo mažiausiai pridėtinio cukraus.“
Tai nereiškia, kad skrudintų dribsnių batonėliai, džiovinti vaisiai, sultys ir dauguma jogurtų turi būti išbraukti iš raciono, tačiau tėvai turi suvokti, kad tai yra gardumynai ir tokiais turėtų būti laikomi.
Tikrai užkandžiavimui yra sveikesnių variantų, tokių kaip švieži vaisiai. Jeigu tėvai duos juos, vaikai juos ir valgys. Ir nors iš pradžių gali kilti šioks toks pasipriešinimas, tačiau bet kokiems pokyčiams reikia laiko. Svarbu eliminuoti neveiksmingus įpročius ir išsiugdyti naujus, veiksmingesnius. Galbūt tai reiškia, kad desertai taps ne duotybe, o išskirtiniu dalyku. Galbūt tai reiškia, kad sausainiai bus išbraukti iš pirkinių sąrašo. Nesunku laikytis disciplinos, kai veikiate sistemos rėmuose, ir sudėtinga, kai imatės veiksmų atsitiktine tvarka, ypač kai dėžutė su saldainiais ranka pasiekiama.
„Nelaikykite namuose saldžių ir gundančių gardumynų, jeigu nenorite, kad šeimos nariai juos valgytų, – įspėja Th. Runyan. – Nesąžininga tėvams iš vaikų tikėtis valios stiprybės.“
Valios stiprybės stygius yra realus dalykas, tai nėra asmenybės trūkumas. Dauguma vaikų neturi tos valios. Net garsusis zefyrų testas grįstas mintimi, kad susivaldantis vaikas paima daugiau zefyrų. Tad būtent tėvai turi eliminuoti cukrų, bet ne vaikas susimąstyti apie savo mitybą.
Taip pat svarbu prisiminti, kad nėra nieko blogo tame, kad kartais mes pasivaišiname. Tai gimtadienių, klasės švenčių ir įvairių vakarėlių dalis. Gardumynai – puikus dalykas. Jie saldina gyvenimą tol, kol nėra fetišizuojami ir valgomi be saiko. Jie ir turi likti tik gardumynais.
Nors yra tokių tėvų, kurie duoda vaikams saldainius nuolat. Jie nelabai turi kito pasirinkimo, nenorėdami būti nemalonūs, kaip priimti tai, reaguoti į vaikų reakcijas ir stengtis būti nuosaikiąja jėga.
„Nebijokite kalbėtis ir paskatinti tėvus pradėti rinktis sveikesnes alternatyvas, – pataria Th. Runyan. – Pradėkite nuo sveikų variantų pasiūlymo, o ne visų gardėsių eliminavimo.“
Tai geriausias būdas kaip pereiti prie sveikesnių užkandžių ir patiekalų namuose. Pirmiausia įveskite į mitybą sveikus variantus, o paskui lėtai anuliuokite gardumynus ir saldainius. Jeigu vaikai išreikš norą užkandžiui, kurį anksčiau valgydavo, tai gali būti palikta desertų nakčiai.
Jeigu sumažinsite cukraus kiekį racione, sumažės ir nevaldomas noras jį valgyti. Tik tai nutiks ne iš karto. Tam prireiks laiko, o iki tol gali pasitaikyti ir susierzinimo, ir prastos nuotaikos. Vis dėlto, stengtis verta, nes tai pagerins visos šeimos sveikatą ir įtvirtins gerus įpročius visam gyvenimui.