Tėvų nusiteikimas auklėti ir mokyti – išties pagirtina savybė, bet reikalavimas, kad vaikas elgtųsi tik taip, kaip jiems patiems priimtina, – sunkiai pateisinama yda, rašoma portale medicinenet.com. Pirmiausia, vaikai gimsta kitais laikais nei jų tėvai, be to, jie turi savų norų, pomėgių, prioritetų. Štai kodėl ginčai ir nesutarimai – natūralus reiškinys tėvų ir vaikų santykiuose.
Deja, riba, skirianti sveiką vadovavimą nuo manipuliavimo ir griežtos kontrolės, neretai sunkiai apčiuopiama. Taigi, nekeista, kad kai kuriuos žmones gali apimti suglumimas dėl tėvų noro kontroliuoti jų gyvenimą.
Griežtos kontrolės padariniai
Pernelyg griežti, visada ir viską kontroliuoti norintys tėvai gali gerokai pakenkti vaiko psichikai. Kokias savybes gali nulemti kas žingsnį lydinti tėvų kontrolė?
• Vaikas gali tapti neryžtingas.
• Kontrolė gali pakirsti vaiko savivertę.
• Vaikas gali išaugti į rizikuoti ir prisiimti iššūkius negebantį žmogų.
• Vaikas gali prarasti pasitikėjimą savimi.
• Gali išsivystyti poreikis visada turėti šalia žmogų, kuris vadovautų ir sakytų, ką daryti.
• Draudimas savarankiškai rinktis ir apsispręsti gali išprovokuoti nerimą, susierzinimą ir nuolatinį nepasitenkinimą.
• Kontrolė gali nuslopinti gebėjimą kuo nors rūpintis ir prisiimti atsakomybę.
• Reikalavimas paklusti gali išugdyti polinkį pataikauti.
Kontroliuoti linkę tėvai gali gerokai sukomplikuoti vaikų asmeninį ir profesinį gyvenimą. Jei manote, kad jūsų tėvai turi šią ydą, tikrai praverstų apie tai su jais pasikalbėti. Problemą reikia išdėstyti aiškiai, bet mandagiai. Prireikus galima kreiptis į psichologą arba šeimų konsultantą.
Racionalių ribų apsibrėžimas ir pranešimas apie jas kitiems – tai užduotis, kurią privalote atlikti. Turite pasistengti, kad tėvai suprastų, kokį jų kišimąsi į savo gyvenimą esate nusiteikę toleruoti.
Tėvų polinkį kontroliuoti išduodantys ženklai
Toliau suminėti požymiai nedviprasmiškai rodo, kad tėvai gerokai persistengia jus kontroliuodami.
• Tėvai elgiasi taip, tarytum viską žinotų geriau nei bet kas kitas ir, aišku, jūs. Jie sprendžia, kokius būrelius privalote lankyti, į kokį universitetą stoti po mokyklos ir kokią karjerą pasirinkti. Jie net nurodinėja, ką jums valgyti. Į jūsų pageidavimus jie neatsižvelgia ir jokiu būdu neleidžia nieko spręsti savarankiškai.
• Tėvai verčia jus abejoti savais sprendimais, nuolatos stengiasi įrodyti, kad jūs ničnieko nežinote ir nesuprantate, kad būtinai suklysite, jei jų nepaklausysite. Tokie tėvai stengiasi supeikti viską, ką bedarytumėte.
• Tėvai pernelyg audringai reaguoja, jei atsisakote padaryti taip, kaip jie nurodo. Susidūrimas su nepaklusnumu gali privesti tėvus iki isterijos. Jie netgi gali apsimesti, kad nedarydami to, kas liepiama, traumuojate juos psichologiškai.
• Tėvai hiperbolizuoja jūsų klaidas. Jie verčia jus apgailestauti dėl menkiausio suklydimo, nevengia priminti nesėkmių, neva įvykusių dėl to, kad nepaklausėte jų patarimo.
• Tėvai kišasi į jūsų santykius su kitais žmonėmis. Liguistas jų entuziazmas ir smalsumas gali net erzinti partnerį (-ę). Jie nepalieka jūsų vienų su draugais ir gali klausytis jūsų pokalbių. Jiems nė motais tokie „skrupulai“ kaip beldimasis į duris prieš įeinant į jūsų kambarį.
• Tėvų meilė – neretai sąlyginė. Tėvai gali apiberti jus pagyromis, jeigu pasielgiate, kaip jie nori, tačiau tereikia pasireikšti jūsų valiai ir jie iškart įsiunta, gali net grasinti neberemti jūsų finansiškai, jeigu ką nors darysite savaip.
• Tėvai verčia laikytis griežtų ir neracionalių taisyklių. Jie gali diktuoti, kada ir kiek laiko turite skaityti, žaisti ar bendrauti su draugais. Jų nustatytų taisyklių pažeisti nevalia. Net ir menkiausias nukrypimas jums atsirūgsta grasinimais ir net kaltės jausmu.