Psichologas apie tai, kodėl dažniausiai subyra šeimos: yra tam tikrų ženklų, kada galima sakyti, kad skyrybos jau įvykusios

Statistika neleis sumeluoti – išsiskiria kone kas antra pora. Daugybės ant skyrybų slenksčio atsidūrusių žmonių, kurie vis dar viliasi išsaugoti šeimą, savo kabinete sulaukiantis psichologas Ričardas Pabiržis pastebi tam tikras pasikartojančias tendencijas. Jis sutiko atskleisti, kas dažniausiai ima griauti lietuvių šeimas, kada santykius dar įmanoma išsaugoti ir kaip išsiskyrus likti draugais.

„Šiais laikais skyrybos yra žymiai dažnesnis reiškinys negu bet kada anksčiau. Jų padažnėjo maždaug apie 1970 m., su bitlų laikais, ir jau 50 metų mes turim tokią situaciją, – kalbėjo R. Pabiržis. – Problema ta, kad dabar santuokos sudaromos dėl kitokių priežasčių negu būdavo anksčiau. Anksčiau jos iš esmės turėdavo tenkinti bazinius žmogaus poreikius – suteikti maisto, stogą virš galvos, finansų, saugumą. O dabar pagal Maslow piramidę mes esame žymiai aukščiau – santuokoje ieškome prieraišumo, pasitikėjimo, artumo, galimybės ir priklausyti, ir likti savimi, galiausiai – įdomaus laisvalaikio praleidimo. Dėl tokių vertybių ir kuriamos šiuolaikinės santuokos. O kai šie dalykai sudūžta, mes ir priimame labai emociškai, labai skausmingai, tai palieka nemažus randus.“
Bene dažniausias scenarijus – jums 40–50 metų, užauginote ir ką tik pastatę ant kojų savo vaikus paleidote į pasaulį. O kas toliau?