Vaikai tikrai nemato situacijos taip, kaip ją mato tėvai. Jei vaikai prinešė žemių, jie tiesiog nemato tų grindų, kurias reiks išvalyti. Jie gali jaustis laimingi ir būti pilni įspūdžių, kuriuos nori kuo greičiau pasidalinti su tėvais. O mes neišklausę, užsipuolame, sako psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė.
Išlikimas empatišku įvairiose situacijose padeda suvaldyti situacijas be konfliktų ir riksmų.
1. Naudokitės žodžiais labiau nei balso kėlimu. Aiškiai išsakykite, ko norite ir kaip jūs jaučiatės, kai vaikas elgiasi netinkamai. Toks jūsų bendravimas su vaikau mokys vaiką empatijos, emocijų pažinimo ir skatins aiškiau išreikšti savo poreikius. Pavyzdžiui, galite sakyti: „Mane liūdina tai, kad mes pykstamės dėl nepadarytų namų darbų.“
2. Padarykite pertraukėlę, ,,ženkite žingsnį atgal“. Atsitraukimas ir dėmesio nukreipimas į kvėpavimą, nusiraminimą gali jums padėti nuraminti emocijas ir elgtis racionaliau. Lengva pasiteisinti, kad aš emocionalus žmogus ir kitaip negaliu. Bet jūs juk geriausiai žinote, kas jus ir kada suerzina. Galite pagalvoti, gal vis tik yra buvę taip, kad jums pavyko susivaldyti. Kaip tada jautėtės jūs, kaip vaikas? Ir kaip išsiprendė visa situacija. Gal vis tik verta tai dažniau praktikuoti? Kai jūs esate ramesnis ir išmintingesnis, tikrai geriau sutariate su vaiku. Tikrai verta stengtis.
3. Derėkitės. Labai norisi būti autoritetu vaikams ir kad jie paklustų iš karto. Bet ar tikrai norite, kad jūsų vaikas klausytų visų? Arba kitas kraštutinumus – jei visada nuolaidžiausite ir leisite vaikui laimėti, vaikas gali tiesiog negerbti niekieno nuomonės. Iš per didelės laisvės pereiti į savivalę. Ribos labai svarbu vaikų auklėjime. Tos ribos gali būti lanksčios. Pavyzdžiui, paprašote vaiko išjungti TV. Jis rėkia, kad dar 10 min. nori pažiūrėti, jūs sakote, gerai, bet 5 min. Ir jei reikia, dar kartą priminkite, jau laikas baigėsi.
4. Pasitikrinkite savo jausmus. Galite pasižiūrėti į veidrodį, ar jūsų veidas ramus, ar perkreiptas pykčio. Skirkite sau laiko. Įsivardinkite sau, dėl ko pykstate? Ar tai tikrai bus svarbu po 10 metų? Kokie jūsų poreikiai nepatenkinti, kad sunku valdyti emocijas (esate pavargęs po darbo, jaučiate įtampą visame kūne, gal seniai valgėte). Prisiminkite savo konfliktus su tėvais, kaip tada jausdavotės? Ar supratote tėvų pyktį, o gal žadėjote sau, kad niekada taip nesielgsite su savo vaiku?
5. Būkite empatiškas. Jei jūsų vaikas išdykauja, įsijauskite į jo jausmus bent laikinai. Išgirskite vaiką, ko jis nori. Supraskite jo norus. Ir padiskutuokite, kaip visa tai padaryti smagiau. Pavyzdžiui, vaikas sako, kad nenori mokytis. Jūs galite atsakyti, kad taip, sutinku, kad galima nenorėti mokytis. O ką galima būtų padaryti, kad užsinorėtum? Aš ir nenoriu tavęs versti mokytis. Ką galėtume sutarti, kad abiems būtų gerai? Tikrai kartais užtenka išklausyti vaikus ir draugiškai imtis darbo. Pradėję rėkti kartais nebegalime sustoti ir imame su vaiku elgtis taip, kaip nedrįstume elgtis su savo partneriu, viršininku ir draugu. Pagalvokite, ar vaikai tikrai to verti. Vaikų menkinimas dar labiau mažina vaikų pasitikėjimą savimi, norą mokytis, stengtis ir atlikti veiksmus, kurių prašote.
6. Praktikuokite 4 žingsnių techniką, kad sumažintumėte įtampą tarpusavio bendravime. Prieš pradėdami kelti balsą išbandykite šią techniką:
1. Žingsnis. Parodykite vaikui užuojautą ir supratimą, jei vaikas priešinasi jūsų prašymams. Išsakykite, kad jį suprantate. Pasistenkite tai padaryti nuoširdžiai. Pavyzdžiui: „Suprantu, kad tau labai sunku susitvarkyti kambarį.“ Arba: „Tikiu, kad jau esi labai pavargęs ir nori eiti miegoti nesiprausęs.“
2. Žingsnis. Paaiškinkite, kodėl prašote, jų atlikti tuos veiksmus. Pavyzdžiui: šeštadieniais rytais tvarkomės namus, toks jau mūsų šeimos susitarimas. Prausiamės kiekvieną vakarą, kaip ir valgome kiekvieną dieną. Paaiškinimai turėtų atitikti vaiko amžių, jo supratimą.
3. Žingsnis. Aiškiai išsakykite savo lūkesčius. Per kiek laiko vaikas turi atlikti veiksmą. Jei reikia, dar kartą priminkite, kai jau laikas baigiasi. Pavyzdžiui: „Prašau, susitvarkyk kambarį per pusvalandį, po to valgysime pietus.“ „Dar minutę pailsėk ir einame praustis. Jau baigiasi minutė, einame.“
4. Žingsnis. Paskatinkime pozityviai, o ne grasinkime. Pavyzdžiui: „Mmm, skanius pietus ruošiu, greičiau susitvarkyk ir sėsime visa šeima pietauti.“ Arba: „O kokią knygelę norėsi, kad paskaityčiau? Paskubam praustis ir galėsiu net dvi pasakas paskaityti.“ Arba: ,,Mane liūdina, kad mes pykstamės dėl nepadarytų namų darbų. Labai prašau paruošk ryt pamokas iki 18 val, kad po to galėtume smagiai praleisti vakarą. Tikiu, kad tu gali.“
7. Prisipažinkite suklydę ar pasikarščiavę. Vaikams nereikia tobulų tėvų, jie gali suprasti, kad jūs ir klystate. Nieko tokio, kad ir viduryje sakinio nustosite rėkti ir eisite nusiraminti. Nėra lengva nustoti rėkti ir susivaldyti. O jei nepavyko susivaldyti, atsiprašykite vaiko ir stenkitės toliau.