Harvardo studijas baigusi garsi psichologė, knygų apie santykius autorė Cortney Warren pastebėjo, kad bendravime su partneriu kenksmingiausias dalykas yra panieka, praneša cnbc.com.
Nepagarba, anot jos, tai įsitikinimas, kad kitas žmogus yra žemiau jūsų, nieko vertas arba vertas tik paniekos ar pajuokos. Kai žmogus jaučia panieką savo partneriui, jis galvoja turįs teisę jį žeminti, gėdinti ar skaudinti.
Viena iš psichologės įvardintų frazių, labiausiai griaunančių santykius, yra ši: „Norėčiau, kad mes niekada nebūtume susitikę.“
Garsi psichologė įvardijo ir daugiau frazių, griaunančių romantinius santykius:
„Tu sugriovei mano gyvenimą.“
„Tu man trukdai.“
„Man nerūpi, ką tu galvoji ar kaip jautiesi.“
„Tu esi apgailėtinas/apgailėtina.“
„Tu nevertas/neverta mano laiko.“
„Tu man skolingas/skolinga, kad tiek daug metų su tavimi taiksčiausi.“
„Jei neturėtume vaikų, jau būčiau tave palikusi/palikęs.“
„Tu man keli pasibjaurėjimą.“
„Niekas kitas nenorėtų su tavimi būti.“
Nepagarbą, C. Warren teigimu, galima išreikšti ir neverbaliniais gestais, pavyzdžiui, paniekinančia kūno kalba arba dramatišku akių vartymu.
Visa tai, anot psichologės, žemina kitą asmenį. Galiausiai tai gali sugriauti sveiko romantinio ryšio pagrindą ir lemti mažesnį pasitenkinimą santykiais.
Kiek anksčiau šeimos konsultantas bei lektorius Tomas Girdzijauskas Delfi taip pat išskyrė kelias frazes, kurių nederėtų vartoti poroje, o ypač konfliktinėse situacijose.
„Pasakyti pozityvų dalyką su sąlyga „tu stengeisi, BET“, arba vartoti tokius išsireiškimus kaip „tu viską per daug sureikšmini“, „tu žiūri per jautriai arba tu viską prisigalvojai“ – tai parodo, kad nežiūri rimtai į tai, kas svarbu tavo partneriui ir tai gali dar labiau užvirinti emocijas. Venkite perkeltinių prasmių ar juo labiau sarkazmo: „Taip, taip, švenčiau su visu miestu.“ O labiausiai viską susprogdina asmeniškumai ir palyginimai su kitais asmenimis, nuo kurių dauguma konflikto metu sunkiai susilaiko: „Pažiūrėk, į ką pavirtai“; „Kaip kitos moterys sugeba“ ; „O Linos Jonas ir mašiną jai nupirko, ir namą pastatė…“, – komentavo šeimos konsultantas.
T. Girdzijauskas įvardijo ir frazes, kurios gali padėti išvengti konflikto arba jį nutraukti.
„Pirmiausiai svarbu labai įdėmiai išklausyti pašnekovą, rodant kūno kalba, akimis, linksėjimu, atsigręžus visu kūno korpusu į kalbantįjį, kad klausai visu 100 proc. ir kalbėti tik tuomet, kada pašnekovas viską išsakė ir konkrečiai klausia, ką tu galvoji. Būtent konfliktų emocijų metu prikalbama daugiausia blogų dalykų. Apgalvoti kiekvieną žodį. Taip daro valstybių vadovai, užklupti žurnalistų, kai be pasiruošimo reikia pasisakyti kokia nors ypatingai svarbia tema. Žodžiais iškomunikuokite, kad vertinate tai, ką nori pasakyti jūsų partneris: „Tikrai suprantu, kad nori tai išsiaiškinti“, „Suprantu, kad tai tau svarbu“. „Gal galėtum paaiškinti savo mintį dar kartą?“ – toks klausimas gali atskleisti reikalą iš žymiai aiškesnės pusės ir problema gali tiesiog išgaruoti atėjus supratimui. Pasiūlykite padaryti pirmą žingsnį: „Koks, tavo nuomone, būtų mano pirmas žingsnis, kad situaciją sušvelninčiau“, „Ką aš pagal tave turėčiau daryti kitaip“, „Suprantu, ką nori pasakyti. O galėtumei išklausyti ir mano požiūrį, kaip aš suprantu šį dalyką“. Galite pasiūlyti malonią veiklą po tokio sunkaus pokalbio: „Gerai išsiaiškinam ir po to einam papietauti į mūsų restoraną.“ Visais atvejais kalbėkite kuo paprasčiau, aiškiau, suprantamiau“, – sakė jis.
Visą interviu su T. Girdzijausku galite skaityti čia.
