Psichologinį ir fizinį smurtą demonstruojantys vaizdo įrašai žaibiškai plinta internete, į šias šiurpias situacijas DELFI žiniomis patenka net Lietuvos įžymybių vaikai, o komentatoriai tame neretai įžvelgia ir kažką jiems juokingo. Vis dėlto, vargu ar pasekmės už tokius veiksmus iš tiesų bus juokingos.
Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis ir teisininkas Vaidas Paplovuchinas teigia, kad už smurtą Lietuvoje yra baudžiama ir šis atvejis – tikrai ne išimtis.
Policijai atvejai žinomi
„Dėl tokių situacijų esame gavę skundų, taip pat patys, savo iniciatyva, esame pradėję tyrimus, užfiksavę tokius vaizdo įrašus viešoje erdvėje”, – Delfi „Šeimos” rubrikai komentavo R. Matonis. Anot jo, tokių vaizdo įrašų pasitaiko ne tik „TikTok” platformoje, bet ir kituose socialiniuose tinkluose ir Lietuvos policijai apie tai yra žinoma.
„Kiekvienas atvejis yra individualus, kiekvienu atveju pradedamas tyrimas ar tikslinamos aplinkybės, siekiama išsiaiškinti muštynėse dalyvaujančius asmenis, surinkti kitą su įvykiu susijusią informaciją”, – apie sudėtingą tyrimo eigą aiškino jis. Tačiau, anot Lietuvos policijos atstovo, pasitaiko ir taip, kad tyrimo metu pasirodo, jog vaizdo įrašai, dėl kurių buvo sunerimta, yra besikartojantys ar net nufilmuoti kitose šalyje.
R. Matonis teigia, kad bendradarbiavimas su socialinio tinklo „TikTok” administracija dėl vaizdo įrašo pašalinimo yra sudėtingas. „Asmenis, pastebėjusius tokius vaizdo įrašus, kviečiame visuomet pranešti policijai”, – į žmones kreipėsi R. Matonis.
Paklaustas, kas gali grėsti mušeikoms ir platintojams bei jų tėvams, jis teigia, jog už smurtą mūsų šalyje yra baudžiama. „Kaip kvalifikuoti veiką, priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir atliktų veiksmų”, – aiškino Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas.
Kada atsako tėvai, o kada – mokykla
Vaidas Paplovuchinas pastebi, kad patyčios mūsų visuomenėje, deja, nėra užkardomos, ir pažymi, jog neretai vaikų patyčias lydi ir smurtas. „Bet kuriuo atveju vaikams patyrus smurtą yra būtina kreiptis į teisėsaugos institucijas”, – tėvus nenumoti ranka ragino teisininkas.
„Nors baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę tik nuo 14 metu, tačiau tai negali būti kliūtis ginti vaiko teises”, – aiškino jis ir nurodė, kad atsakomybę prisiimti gali tekti ir mokyklai, ir vaikų tėvams.
„Priklausomai nuo to, kurioje vietoje vaikas patyrė smurtą, bus taikoma skirtinga atsakingų asmenų atsakomybė. Vaikui smurtą patyrus ugdymo įstaigoje (mokykloje, globos namuose ar kt.), atsakomybę dauguma atveju turės prisiimti ugdymo įstaiga. Tuo atveju, jei vaikas smurtą patyrė kieme, atsakomybė teks tėvams”, – nurodė su tokio pobūdžio bylomis susidūręs V. Paplovuchinas.
Jis paaiškino tėvams, kodėl net ir vienkartinio išpuolio prieš vaiką nereiktų palikti išsispręsti savaime. „Didžioji dalis smurto ir patyčių yra tęstiniai. Todėl tėvams, sužinojus apie smurtą, yra būtina nedelsiant imtis priemonių, informuoti mokyklą, o jei atvejis sunkesnis – ir policiją. Praktikoje turėjau bylą, kur konflikto pradžia buvo rugpjūčio mėnesį, kai susimušus dviem berniukams, vienam buvo sulaužyta ranka. Deja, tėvai įvykį nuo mokyklos nuslėpė. Po mėnesio vaikai mokykloje sukonfliktavo vėl ir vienas moksleivis kitą sužalojo peiliu. Tik dėl laimingo atsitiktinumo pavyko išvengti tragiškų įvykių”, – žiauria patirtimi pasidalino specialistas.