Šių metų pradžioje Ispanija priėmė įstatymą, pagal kurį pirmą kartą Europoje moterims, kurių mėnesinės ypač skausmingos, leidžiama imti mokamus menstruacijų laisvadienius. Tam būtina gydytojo pažyma, o sąskaitą apmokės valstybinė socialinės apsaugos sistema. Įstatyme teigiama, kad naujoji politika padės kovoti su stereotipais ir mitais, kurie vis dar supa mėnesines ir trukdo moterims gyventi.
Pasaulyje laisvadieniai dėl menstruacijų suteikiami tik keliose šalyse, įskaitant Japoniją, Taivaną, Indoneziją, Pietų Korėją ir Zambiją.
Apie oficialius laisvadienius pasvajoja ir lietuvės, patikina akušerė-ginekologė dr. Lina Mockevičienė. Anot jos, skausmingos mėnesinės iš tiesų yra labai dažna problema, deja, į tai kreipiama per mažai dėmesio: „Dažniausiai sakoma: tik pamanykit, skausmingos mėnesinės – tikriausiai moterys tiesiog per daug tai sureikšmina. Lietuvės moterys yra užkietėjusios kantruolės, jos kęs skausmą iki paskutinio, kol iškris, eis į darbą ir nesiskųs. Net ir tada, kai jau tikrai yra labai blogai, kai prasideda didžiuliai migreniniai priepuoliai, jos apie tai pasisako nedrąsiai, paklausia – gal galima kaip nors padėti.“
Gydytoja akcentuoja, kad pačios menstruacijos nėra liga, tai tiesiog fiziologiškai užprogramuota moters būklė, tačiau mėnesinių sukeliamas skausmas yra vadinamas skausmingų mėnesinių sindromu, kuris gali būti priskiriamas patologijoms.
„Vienoms moterims tas skausmas būna didesnis, kitoms mažesnis. Normaliai mėnesinės neturėtų būti tokios skausmingos, kad tektų gerti stiprius nuskausminamuosius. Kai kurios moterys šias dienas ištveria tiesiog gulėdamos patamsyje, negalėdamos pakelti galvos. Tie skausmai didžiuliai – iki pykinimo, vėmimo, migrenos priepuolių. Nieko keisto, kad dėl to moterys yra visiškai nedarbingos, jos negali susikaupti ir ramiai vykdyti savo pareigų kaip kasdien“, – pasakoja L. Mockevičienė.
Mėnesinių skausmais, pasak gydytojos, skundžiasi ir jaunos, ir vyresnio amžiaus moterys, žinoma, kalba eina apie reprodukcinio amžiau moteris. „Kreipiasi ir paauglės, kurioms mėnesinės būna tokios skausmingos, kad jos negali eiti į mokyklą, dėl didžiulių pilvo skausmų kas mėnesį kelioms dienoms iškrenta iš gyvenimo“, – dalijasi pašnekovė.
Skausmingam mėnesinių sindromui yra suteiktas atskiras tarptautinis ligos kodas. Pagal šį kodą ginekologai gali suteikti moteriai nedarbingumą. L. Mockevičienė aiškina, kad dažniausiai skausmingų mėnesinių sindromas yra susijęs su kokia nors liga.
„Jaučiant skausmus būtina atkreipti į tai dėmesį ir kreiptis į gydytoją, nes tai gali byloti apie kokią nors didesnę problemą. Tai gali būti gimdos miomos – dariniai, kurie šalia skausmingų mėnesinių sukelia gausius kraujavimus, moterims nustatoma mažakraujystė, reikia lašinti geležį – nebeužtenka geriamos geležies. Dar viena liga yra endometriozė, kuri taip pat lemia labai skausmingas mėnesines ir gali formuoti kiaušidžių cistas. Endometriomas reikia operuotis, tai gali sąlygoti ir nevaisingumą“, – įspėja gydytoja.
L. Mockevičienė vienareikšmiškai palaikytų galimybę dėl mėnesinių moterims suteikti laisvadienius: „Jeigu šį skausmingų mėnesinių ligos kodą nustatytų specialistas, moteriai tikrai būtų gerai gauti laisvadienius, nes moterys būna nedarbingos dieną–dvi. Aš tikrai pritarčiau tokiam įstatymui. Ir nėra kalbos apie lygias teises – vyrai mėnesinių neturi, tad negali suprasti, o mes esame moterys ir žinome, kad kai mėnesinės yra skausmingos ir patologiškai sunkios, tai eina kalba apie ligą.“
Gydytoja atkreipia dėmesį ir į kitus su mėnesinėmis susijusius nemalonumus, kurie taip pat neigiamai veikia gyvenimo kokybę. „Net jei mėnesinės ir nėra skausmingos, moterys šiomis dienomis jaučiasi dirglesnės. Mėnesinių metu vykstantys hormonų pokyčiai moteriai sukelia ir nuotaikų kaitas, ir irzlumą, nepaaiškinamą liūdesį, depresines mintis. O jei mėnesinės gausios – jaučiamas diskomfortas karštą vasarą, keliaujant, plaukiojant baseine, sportuojant“, – vardija ji.
Ištverti sunkias dienas, anot L. Mockevičienė, gali padėti vartojamas vitaminas C ir tokie vaistai, kaip ibuprofenas. Gydytoja rekomenduoja vaistų nuo skausmo išgerti dar dieną prieš mėnesines. Kaip namines priemones nuo mėnesinių skausmo pamini nakvišas, agurkles. Kreipusis į gydytojus, šie, tikėtina, skirs hormoninį gydymą.
„Dažniausiai skiriami kontraceptikai arba įvedama kontraceptinė spiralė. Ypač po pastarosios priemonės moterims prašviesėja akys, sako – kur aš buvau anksčiau? Mėnesinės tampa lengvos, neskausmingos ir tai tikrai yra išsigelbėjimas moterims, kurias kankino didžiuliai skausmai ir gausus kraujavimas“, – tikina gydytoja.
Apie tabu dienas – atvirai
Delfi Šeima dalijasi atvirais moterų pasakojimais – paklausėme, kaip jos jaučiasi menstruacijų metu ir ar pritartų tvarkai, kad šiomis dienomis būtų leista nedirbti. Apklaustų moterų pasisakymai patvirtina, kad kiekvienos moters ciklas yra unikalus ir jei vienoms išgyventi menstruacijų dienas yra tikrai sunku – tiek fiziškai, tiek emociškai, kitos jų išvis bemaž nė nepajaučia.
Taip, norėčiau, kad per mėnesines būtų galima neiti į darbą. Pirmas tris dienas man dažniausiai stipriai skauda pilvą, esu dirgli ir mieguista. Manau, jei taip jaustųsi vyras, dažnas imtų biuletenį. Prieš kolegas dėl to nesmagu nebūtų – tokia gamta ir apie natūralius dalykus neturiu jokio gėdijimosi.
Pirmosiomis – sunkiausiomis dienomis visada turiu vaistų nuo skausmo. Taip pat valgau daug saldumynų – tegu ir psichologiškai, bet kažkiek padeda cukrus. Visada labai padeda masažas: nesvarbu, ar masažuoja nugarą, galvą ar tiesiog rankas, tai nukreipia dėmesį nuo skausmo pilve ir pagerina savijautą.
***
Papasakosiu su mėnesinėmis susijusį kuriozą. Žodžiu, turėjau eiti vakare tiesiai po darbo į pasimatymą. Ne kažkas ypatingo, tiesiog susitikimas su vaikinu, bet vienas pirmųjų susitikimų – kur dar net nelabai aišku, ar pasimatymas. Buvau išsirinkusi džinsinį komplektuką: šviesius aptemptus džinsus ir džinsinius marškinius. Ir dieną darbe netikėtai prasidėjo mėnesinės. Galite įsivaizduoti, kaip tai atrodė ant šviesių džinsų...
Per pietų pertrauką važiavau į pigią lenkišką parduotuvę ir čiupau pirmus pasitaikiusius džinsus gal už 8 eurus, ir pakuotę kelnaičių. Teko paprašyti pardavėjos nukirpti nuo kelnaičių jų poras rišančius siūlus. „Aš dabar mausiuosi“, – paaiškinau. Būtumėt matę jos veidą... Prieš pasimatymą prausiausi ir persirenginėjau darbo tualete.
***
Mano klausimas – ar leistų tiesiog neiti į darbą ar leistų nedirbti? Jei leistų tik neiti, bet turėtum dirbti per nuotolį, tada tai nebėra taip svarbu. Jei išvis būtų laisva diena, tai aš palankiai vertinčiau, tik tiek, kad neįsivaizduoju, kaip tai būtų organizuojama. Nes 100 proc. nežinai, kada mėnesinės prasidės, kaip tada planuotis susirinkimus ir t.t. Apskritai mintis nedirbti kažkurią blogiausią dieną, manau, yra puiki, šiaip ar taip esi ne produktyvus, lyg turint temperatūros ar pan. Bet ar norėčiau, kad visi žinotų, kada man mėnesinės, tai ne.
Blogiausia man būna vieną dieną – arba pirmą, arba antrą. Tada tikrai pasauliui saugiau, jei aš būnu namie. Kartais geriu vaistų, bet nelabai padeda, tad dažniausiai nelabai ką ir darau. Saldainius valgau su silke ir tiek. O ką dar sakyti apie visokius nelaimingus nutikimus – man buvo keli atvejai, kai stipriai išsitepiau kelnes, o buvau viešoje vietoje. Buvo labai nepatogu.
Man labai nepatinka ir, manau, kitas moteris traumuoja tai, kad mėnesinės laikomos kažkokia gėda, kaip kad būdavo mokykloje, o ir dabar vis tiek slepi. Žiauriai piktina, kad turi viską daryti kaip visada ir apsimesti, kad nejauti jokio skausmo, nors jei susižeistum, pavyzdžiui, ranką, tai tikėtina, kad visi suprastų ir išleistų namo. Kažkur skaičiau, kad mėnesinių skausmo išvis niekas netyrinėjo, nes daktarai būdavo vien vyrai, o jiems juk to nėra.
Mėnesinės priimamos kaip gėda, ypač sovietinės kartos, nors prisiminkim ir prašau tai paminėti straipsnyje, kad moterys nepasirinko sirgti, o taip yra dėl to, kad gimtų žmonija (ir vyrai), kurios išvis nebūtų, jei ne mes. Šitas gėdinimas, vertimas jaustis blogai, šaipymasis iš vyrų pusės – sakyčiau, dar blogiau už skausmą.
***
Aš nepritariu idėjai, kad ir pas mus leistų neiti į darbą per mėnesines, nes mano suvokimu, bendrame lyčių lygybės kontekste tai būtų žingsnis atgal. Nesmagumo jausmo nejausčiau, bet jausčiau neteisybės jausmą. Laisvadieniai turėtų būti kaip kad tėvadieniai – juos turi tiek vyrai, tiek moterys. Čia gal labiau reikėtų bendros sveikatinimosi dienos per mėnesį visiems. Pavyzdžiui, gal vyrą kankina migrena ar koks kitas besikartojantis negalavimas.
Aš pati per mėnesines praktiškai jokių pokyčių nejaučiu, nei fizinių, nei emocinių. Tai tos dienos neiškrenta iš bendro konteksto.
***
Aš tai labai norėčiau, kad bent vieną dieną leistų per mėnesį būtų leista neiti į darbą, nes kartais būna sunku fiziškai. Prieš vyrus dėl to nejausčiau jokio nesmagumo.
Kai tomis dienomis blogai jaučiuosi, labiausia gelbsti galėjimas pabūti ramiai, prigulti.
***
Aš manau, kad viskas priklauso nuo savijautos – jei moteris blogai jaučiasi, jai turėtų būtų suteikta galimybė neiti į darbą, arba eiti tik pusei darbo dienos, arba tą dieną nuimti didesnį krūvį. Kita vertus, dar priklauso – ar darbas fizinis, ar ne. Manau, kad fizinį darbą turėtų būti dirbti sunkiau, bet viskas priklauso nuo savijautos. Dėl gėdos – manau, kad pradžioje gal ir būtų kažkaip nesmagu, bet ilgainiui tai taptų norma, o ir mėnesinės išeitų iš tos tabu zonos, apie ką neva negalima kalbėti.
Kita vertus, ar nebūtų pradėta tomis laisvomis dienomis piktnaudžiauti? Jei manome, kad pasiekėme tam tikrą sąmoningumo lygį, kai darbo nebesuvokiame kaip katorgos, manau, kad laisvadieniai per mėnesines padėtų toms moterims, kurios tikrai prastai jaučiasi.
Pati šiomis dienomis nepatiriu kažkokių nepatogumų, jaučiuosi gan įprastai, todėl laisvos dienos asmeniškai man nereikėtų. Jei pajaučiu maudimą pilve, tuomet padeda paprasti vaistai nuo skausmo. Ir jokių nepatogių įvykių nesu patyrusi, gal didžiausia „intriga“ būna – kaip iš rankinės paimti higienos priemonę, nesutrikdant kolegų aplinkui.
***
Dėl leidimo neiti į darbą – man asmeniškai dažniausiai pakanka, kad tomis dienomis tiesiog galiu dirbti iš namų. Nors, aišku, būtų nuostabu, jei, pavyzdžiui, būtų galima gauti laisvą pusdienį, nes blogai jautiesi.
Man pačiai prasta savijauta būna pirmas porą dienų, tada geriu vaistus nuo skausmo, bet jie vis tiek nenumuša to jaučiamo silpnumo, energijos trūkumo ir, paprastai sakant, jautimosi lyg daržovė.
***
Neseniai mačiau, kad kažkurioje šalyje mėnesinių metu moterims yra suteikiami laisvadieniai ir labai pavyzdžiai priėmiau šią žinią. Su sese kalbėjome, kad ir pas mus galėtų taip būti. Aišku, moterys mėnesinių metu jaučiasi skirtingai, suprantu, kad kitoms galbūt nelabai kas keičiasi ir jos gali kuo puikiausiai dirbti, tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad tos kelios dienos būtų tikras išsigelbėjimas. Ir tikrai nemanau, kad būtų gėda prieš kolegas – juk visi esame pakankamai subrendę, be to, dabar, kai galime dirbti iš namų, niekam nereikėtų nieko aiškinti. Nors kiek darbe yra pasitaikę pranešti apie tai vadovams ar kolegoms, nė karto nesulaukiau nesupratimo ar kritiškų žvilgsnių.
Mano mėnesinės yra labai baisios – neperdedu. Tomis dienomis apie ėjimą į biurą tikrai negalvoju, nes tik sėdžiu namuose ir stengiuosi kuo mažiau judėti. Labiausiai man padeda vaistai nuo skausmo, rami fizinė būsena, miegas.
Tikrai kartą yra tekę pastebėti, kad išsitepė kelnės, kažkaip jas slėpti. Dar yra ne kartą buvę, kad mėnesinių metu teko vykti į darbinius susitikimus, bet taip blogai jaučiausi, kad vos nenualpau. Man tiek kuriozų užtenka, didesnių nenorėčiau.
***
Aš, ko gero, būsiu ne standartas, nes mano mėnesinės labai lengvos, aš jų praktiškai net nejaučiu ir man jos tikrai netrukdo nieko daryti, net pačios pirmos dienos. Per metus gal būna kartas ar du, kai jaučiu pilvo maudimą, tai tuomet tiesiog išgeriu vaistų. Bet dažniausiai, be to, kad reikia naudoti higienos priemones, man niekas nesikeičia. Taigi tas laisvadienis iš tikrųjų man nelabai ir reikalingas.
***
Aš paauglystėje turėjau labai sunkias mėnesines, man mama leisdavo į raumenį vaistus, nes atrodydavo, kad artėja mirtis. Tai tęsėsi keletą metų. Po to baigėsi. Dabar naudoju kontracepciją ir išvis nebejaučiu, kad turiu mėnesines.
***
Mane siutina tos tamponų reklamos, kur moterys patenkintos raito užpakalius baltomis kelnėmis. Niekada nepamiršiu gėdos, kai kažkokiu būdu man išslydo menstruacijų taurelė. Tądien buvo tą gausioji diena, tai tik pajutau, kad visi džinsai permirkę. Patyliukais nusigavau iki savo mašinos ir paskambinusi paprašiau vyro pagalbos – jis atvežė man švarias kelnes. Tik į darbą jau negrįžau, nes kaip atrodyčiau persirengusi vidury dienos?
***
Tikrai labai norėčiau vieną dieną teisėtai nedirbti. Baltai pavyzdžiu visoms moterims ir merginoms, kurios per mėnesines gyvena įprastą gyvenimą, bet mano atžvilgiu gamta ne tokia geranoriška. Dieną ar dvi fizinis diskomfortas toks didelis, kad tiesiogine to žodžio prasme jaučiuosi ligonė. Dabar kažkiek gelbėja galimybė tomis dienomis dirbti namuose, bet iš esmės sunkiausią dieną darbas, kad ir iš lovos, nebūna pats produktyviausias. Apie tai, ką pagalvotų kolegos vyrai, tiesą sakant, net nesusimąsčiau, o ir susimąsčius – mano savijauta yra tik mano reikalas.
Pirmas dvi mėnesinių dienas mane vargina stiprūs pilvo ir galvos skausmai, itin gausus kraujavimas. Dėl pastarojo jaučiu silpnumą. Tomis dienomis stengiuosi neplanuoti jokių reikalų, neišsiverčiu ir be vaistų nuo skausmo, stengiuosi pagal galimybes daugiau ilsėtis. Patarta ginekologės, esu vartojusi nakvišų aliejų, bet kažkokio teigiamo poveikio nepajutau.
Įdomus dalykas – neretai nutinka taip, kad jeigu iš anksto planuojamas koks nors renginys ar šventė, kuriame turiu dalyvauti, nutinka taip, kad būtent tuo metu ištinka ir mėnesines. Tokia likimo ironija.