Gydytoja pasakė, kada vabzdžių įgėlimai gali būti mirtini ir kaip suteikti pirmąją pagalbą

Vasarą vis daugiau laiko vaikai praleidžia lauke. Jei apsisaugoti nuo kenksmingų saulės spindulių padeda įvairūs kremai, nuo vabzdžių įkandimų ne visada išgelbėja repelentai. Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos profesorė vaikų alergologė Odilija Rudzevičienė papasakojo, kaip atpažinti alergiją, įgėlus vabzdžiui, ir kokią pirmąją pagalbą suteikti.

Pasitaiko ir mirčių

Dauguma alerginių reakcijų vabzdžių įgėlimams susijusios su skraidančių plėviasparnių vabzdžių grupe, kuriai priklauso: bitė, vapsva, širšė ir kamanė. Daugumai žmonių po įgėlimo pasireiškia tik nedidelės vietinės reakcijos, tačiau pacientams, kurie yra alergiški plėviasparnių vabzdžių nuodams, gali pasireikšti sunki sisteminė padidėjusio jautrumo reakcija – anafilaksija. „Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad Europoje anafilaksija pasireiškia 0,3-7,5 proc. suaugusiųjų ir iki 3,4 proc. vaikų, kuriems įgėlė plėviasparnis vabzdys. Anafilaksinė reakcija po vabzdžio įgėlimo gali būti ypač sunki ir net mirtina“, – sakė medikė.

Lietuvoje kasmet nuo vabzdžių įgėlimo sukeltos alergijos miršta 1-2 žmonės, nes net nespėja pasiekti gydymo įstaigos. Mirtis gali įvykti po 15 minučių nuo vabzdžio įgėlimo.

Įgėlimas, anot gydytojos, yra beveik visuomet išprovokuojamas atsitiktinio kontakto metu, kai žmogus užlipa ant vabzdžio, kai plėviasparnis patenka į žmogaus burną su maistu ar gėrimu, arba suspaudžiant vabzdį rankomis.

„Paprastai vietinės reakcijos po plėviasparnio vabzdžio įgėlimo yra paraudimas ir skausmingas patinimas (1-5 cm) įgėlimo vietoje, kurie atsiranda per kelias minutes ir išnyksta po kelių valandų. Kartais patinimas gali tęstis vieną ar kelias paras. Nekomplikuotos vietinės reakcijos gali būti gydomos šaltais kompresais“, – teigė specialistė.

Pasak jo, maždaug 10 proc. asmenų pasireiškia didelės vietinės reakcijos – paraudimas ir patinimas įgėlimo vietoje, kuris palaipsniui didėja per vieną ar dvi dienas, patinimas gali tapti didesnis nei 10 cm. Ligonis gali karščiuoti, jausti silpnumą, galvos skausmą, gali padidėti limfmazgiai.

„Vaikų populiacijoje įgėlimai sukelia 20 proc. anafilaksinių mirčių ir 7 proc. visų anafilaksijų atvejų. Suaugusiems vabzdžių įgėlimai yra dažniausia anafilaksijos priežastis, o vaikams – tai antra priežastis po maisto išprovokuotų anafilaksinių reakcijų“, – sakė gydytoja.

Padės tik viena priemonė

Plėviasparnių vabzdžių nuodų sukelta anafilaksija pasireiškia požymiais ir simptomais vienoje ar keliose organų sistemose toli nuo įgėlimo vietos. Dažniausiai pasireiškia odos simptomai: išplitęs dilgėlinis bėrimas, paraudimas, angioedema. Kvėpavimo sistemos simptomai: balso užkimimas, dusulys, švokštimas. Širdies ir kraujagyslių sistemos simptomai: nuo lengvo galvos svaigimo iki krentančio kraujospūdžio, šoko. Sunkiausiais atvejais ištinka mirtis.

„Labai svarbu laiku atpažinti tokias reakcijas, sukeltas vabzdžio įgėlimo ir kviesti greitąją pagalbą. Jeigu žmogus jau anksčiau patyrė reakcijas po plėviasparnio vabzdžio įgėlimo, visada su savimi turi nešioti adrenalino autoinjektorių ir susileisti adrenaliną į raumenis. Adrenalinas – vienintelis vaistas, kuris gali išgelbėti gyvybę anafilaksijos metu. Labai gaila, kad dar ne visi žino, kad adrenalino autoinjektoriai nuo pernai Lietuvoje yra kompensuojami. Šios puikios naujienos nežino net dauguma gydytojų“, – teigė O.Rudzevičienė.

Jeigu po plėviasparnio vabzdžio įgėlimo įvyko sunki alerginė reakcija ir pacientui nustatyti teigiami odos mėginiai arba yra padidėjusi vabzdžių nuodams specifinių IgE koncentracija kraujo serume, gali padėti vienintelis gydymo būdas – specifinė imunoterapija su vabzdžių nuodais. „Specifinė imunoterapija plėviasparnių vabzdžių nuodais atliekama poodinėmis injekcijomis ir susideda iš pradinio etapo (didinama dozė) ir palaikomosios dozės etapo. Šis gydymas sukelia toleranciją nuodams alergiškam asmeniui ir sumažina sisteminių reakcijų riziką po vabzdžio įgėlimo ateityje. Specifinė imunoterapija gydoma 5 metus ir ilgiau, kai kuriems asmenims gali būti tęsiama net visą gyvenimą“, – pasakojo medikė.

Vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo, vaikų pulmonologijos ir alergologijos skyriaus dienos stacionare specifine imunoterapija gydomi keturi vaikai. Trim iš jų taikoma imunoterapija su vapsvos nuodais, vienam – su bičių nuodais. „Visiems keturiems vaikams anafilaksija po vabzdžio įgėlimo pasireiškė labai panašiai. Visų pirma, visiems pasireiškė odos simptomai: per 5-10 min. atsirado dilgėlinis bėrimas, plintantis visame kūne, patino veidas, ausys, akys. Greitai po odos simptomų pasireiškimo atsirado kvėpavimo sistemos simptomai – tapo sunku kvėpuoti, atsirado silpnumas. Pacientams buvo skirtos adrenalino injekcijos, prireikė gydymo intensyvios terapijos skyriuje. Gydymas toleruojamas gerai, injekcijų vietose pasireiškia nežymi infiltracija, paraudimas, patinimas, niežulys, kurie išnyksta per 1-24 valandas“, – pasakojo gydytoja.

Siekiant išvengti vabzdžių įgėlimo, rekomenduojama:

Būnant gamtoje, nesikvėpinti kvepalais.

Rengtis šviesiais, vienspalviais drabužiais, kurie mažiau traukia vabzdžius.

Gamtoje nevalgyti saldumynų, negerti saldžių gėrimų, ypač iš skardinių.

Gamtoje nepalikti atvirų indų su maistu ir gėrimais.

Naudoti repelentus, kitas vabzdžius atbaidančias priemones.

Vengti staigių judesių aplink skraidant vabzdžiams.

Nevaikščioti basomis po žolę.