„Vaikų priklausomas elgesys, šiuo atveju – nesaikingas įvairių IT prietaisų naudojimas, dažnai būna tik ledkalnio viršūnė visos šeimos priklausomybių grandinėje. Dažnai tėvai turi sunkumų dėl priklausomybės nuo santykių su kitais žmonėmis. Šias patirtis jie atsineša iš savo vaikystės. Tokie tėvai patys išgyvena įtampas, nerimą, neatpažįsta savo emocijų“, – aiškina psichologė.
Pasak D. Klovienės, tėvai, patys užaugę nedarnioje aplinkoje, ir savo šeimose elgiasi nenuosekliai, nenubrėžia savo vaikams aiškių taisyklių arba aptarę taisykles su vaikais nesilaiko jų patys, nuolaidžiauja. Dažniausiai jiems yra patogu vaikui numesti planšetę ar įbrukti išmanųjį telefoną, kad galėtų išvengti pasikalbėjimo, pabendravimo su savo vaikais. Tokiose šeimose vaikas išmoksta, kad nėra taisyklių, nėra atsakomybės už savo veiksmus.
Kai tėvai pastebi, kad vaikas turi sunkumų dėl nesaikingo interneto ar išmaniojo telefono naudojimo, dažniausiai pasimeta, susirūpina, nebežino, kaip elgtis. Jie išbando įvairiausius būdus: barasi, atima prietaisus, kontroliuoja kiekvieną vaiko judesį. O kitą dieną ir vėl užmerkia akis, apsimeta, kad viskas gerai. Toks nenuoseklus tėvų elgesys padaro žalą vaikui ir skatina priklausomybės atsiradimą ar progresavimą.
Gyvena kito žmogaus gyvenimą
Psichologė atkreipia dėmesį, kad paauglio priklausomybė gali būti jau visiškai susiformavusi. Tuomet tėvai tampa priklausomi nuo priklausomo paauglio elgesio. Visos jų mintys pradeda suktis tik apie naršantį internete vaiką, jie nustoja rūpintis savimi, nebekontroliuoja emocijų, pradeda gyventi savo vaiko gyvenimą. Jie nori ištisai kontroliuoti, naktimis nebegali miegoti, eina tikrinti, ką jų sūnus ar dukra veikia.
Vėliau tokie tėvai pradeda save kaltinti, kad kažko nepadarė dėl vaiko. Dėl kaltės jausmo pradeda nuolaidžiauti, daryti išimtis susitarimuose su vaikais. O vaikai, pajutę tėvų kaltę, pradeda tuo manipuliuoti. Taip užsisuka ydingas priklausomybės ratas: tėvai paskatina vaikų priklausomybę, vaikai tampa priklausomi nuo IT ar interneto, o tėvai – priklausomi nuo savo vaikų priklausomo elgesio.
„Žmonių, kurie yra priklausomi nuo artimo žmogaus, turinčio kokią nors priklausomybę, požymiai labai panašūs“, – aiškina psichologė D. Klovienė. Tokiems žmonėms būdingą norą kontroliuoti psichologė lygina su noru „tarsi nuolat pavartoti kito žmogaus“.
Gali rimtai apsargdinti
„Su nuo savo artimųjų priklausomais žmonėmis susiduriu beveik kiekvieną dieną, tėvų išgyvenimai gali tęstis daug metų, jeigu jų vaikas, galbūt jau suaugęs, nuo kažko priklausomas. Tokia padėtis gali lemti įvairius tėvų sveikatos sutrikimus, depresiją“, – aiškina D. Klovienė.
Priklausomybė nuo priklausomybę turinčio žmogaus įvardijama kaip kopriklausomybė, arba santykių priklausomybė. Lietuvoje apie tai kalbama, taip pat yra ir tokių nuo santykių priklausomų žmonių psichoterapinė grupė. Joje mokomasi atpažinti savo ir kito žmogaus emocijas, išmokstama, kaip kitaip, ne per priklausomybės santykį, būti ir bendrauti su kitais žmonėmis, pajusti „čia ir dabar“, nes šį svarbų gebėjimą išstumia dideli virtualiosios realybės kiekiai.
Riboti – ne išeitis
Pasak IT paslaugų ir informacijos saugos kompanijos „Synergy Consulting“ vadovo Tyrūno Jokubausko, išmanieji prietaisai vaikui ima kelti problemų nuo pat pirmos dienos, kai tik jie patenka į mažylių rankas. Jis tai patyrė asmeniškai – šiuo metu šeimoje augina dešimties ir šešiolikos metų vaikus. T. Jokubaustas taip pat žino ir apie savo kolegų pasaulyje kuriamas programėles tėvams vaikų interneto prieigai riboti, nors jų ir nenaudoja.
„Esu prieš ribojimus, nes kuo labiau riboji, tuo labiau vaikas nori. Be to, manau, kad kompiuteris ar internetas mums turi būti tas pats kaip šaldytuvas ar kitas mūsų patogumui skirtas prietaisas. Duoti vaikui kompiuterį ir riboti jo naudojimą, mano manymu, yra tas pats, kas nupirkti greitą elektrinį paspirtuką ir sakyti, kad važinėtų lėtai ir saugiai. Todėl siūlyčiau tėvams labiau taikyti motyvavimo priemones, o ne draudimus: gerai mokaisi – daugiau laiko galėsi praleisti prie kompiuterio arba prie kompiuterio galėsi eiti tik susitvarkęs kambarį ar panašiai“, – sako T. Jokubauskas.
Tėvams jis taip pat rekomenduotų dažniau tikrinti vaikų interneto naršymo istoriją, pokalbių svetainių naudojimo istoriją, socialiniais tinklais leisti naudotis tik tada, jei tarp draugų yra ir tėvai, o taip pat naudoti paprastą „Windows“ programinės įrangos „Parent control“ funkciją. Specialias ribojančias programėles jis rekomenduotų nebent iškilus rimtai problemai.
„Jei vaikai norės apgauti – apgaus, ims naudoti kitą naršyklę, vietoje kompiuterio pasiims planšetę, susiras stalčiuje seną telefoną. Geriausia veikia motyvacinės priemonės“, – pabrėžia IT žinovas.