Be abejonės, alternatyvų esama gerų. Mačia arbata gausi antioksidantų, puikiai tonizuoja, o joje esantis kofeinas veikia kiek kitaip nei esantis kavoje. Nepersaldinta indiška čai arbata taip pat gali turėti įvairių naudų dėl gausaus prieskoningumo. Kai kas geria ciberžolės gėrimą su augaliniu ar karvės pienu, žinomą visokiais privalumais sveikatai. Arba renkasi tikrąją karčią kakavą, kurioje pliusų taip pat įžvelgsi.
Tačiau kai kurie mokslininkai jungia žalią šviesą ir sako neskubėti: kavą gerti gali būti kuo puikiausiai sveika, jei tik laikysitės šių taisyklių.
Neuromokslininkas Robertas Love, gausiai besidalinantis informacija socialiniuose tinkluose ir besispecializuojantis tiriant alzheimerio ligą, teigia, kad kava – puikus produktas jūsų smegenims, taip pat ir kofeinas. Anot specialisto, gausu mokslinių tyrimų, kurie tai gali įrodyti.
Visų pirma, jokiu būdu kavos nemaišykite su pieno produktais, pataria Robertas Love. Nepilkite nei pieno, nei grietinėlės. Tie, kas mėgaujasi kava su gabalėliu sviesto, tokį įprotį taip pat turėtų išbraukti. Anot mokslininko, baltymai, esantys pieno produktuose, susijungia su kavoje esančiais bioflavonoidais ir sumažina įsisavinimą.
Bioflavonoidai yra augalinės kilmės medžiagos, randamos vaisiuose ir daržovėse, o taip pat – kavoje. Jie padeda stiprinti imuninę sveikatą, padeda geriau įsisavinti vitaminui C ir veikia kaip antioksidantai. Bioflavonoidų rūšių esama daug ir kai kurios iš jų – iš tiesų galingos, esama įrodymų, kad tai – svarbus žaidėjas alzheimerio prevencijai, kovoje su vėžiu, lėtiniais uždegimais, reguliuojant hormonus. Taigi, jų įsisavinimo trukdyti jūs nenorite.
Mokslininkas teigia, kad pienas trukdo įsisavinti ir, pavyzdžiui, mėlynių arba šilauogių naudas.
Visų antra, pabrėžiama, kad svarbu rinktis organišką, ekologišką kavą. Tai – svarbus ir gana esminis pasirinkimas, norint, kad kava teiktų daugiau naudos nei žalos. Sakoma, kad konvencinė kava dažnai nupurškiama pesticidais. Kava, iš karto po medvilnės, JAV yra antrasis pagal dydį derlius, kuriam naudojama daugiausia pesticidų. Šie gali būti neurotoksiški, o neurotoksinų poveikis organizmui ir nervų ląstelėms – gali būti milžiniškas.
Trečia, patariama rinktis lengvesnio skrudinimo kavą. Stipriai sudegintoje kavoje gali būti kancerogenų, skatinančių navikų susidarymą organizme. Negana to, tokia kava turės ir daugiau bioflavonoidų, polifenolių ir visko, ko gera kava gali turėti.
Žinoma, lengvesnio skrudinimo kava dažnai bus ir geresnio skonio. Sudeginimu paprastai pasižymi pigios, masinei gamybai naudojamos pupelės, o štai lengvas skrudinimas dažnai gali reikšti gaivumą, vaisiškumą lengvumą, mažesnį kartumą, didesnį aromatingumą. Visa tai jūs prarandate pupeles perskrudinę.
Ketvirtąja taisykle mokslininkas įvardija tinkamo saldiklio pasirinkimą, jei kavą saldinate. Geriausi saldikliai, anot Roberto Love, yra tie, kurie nesukelia cukraus lygio jūsų kraujyje. Vienu tokių jis įvardija natūralų stevijos saldiklį. Iš rečiau randamų – vienuolio vaisiaus saldiklį. Tarp gerųjų saldiklių jis įvardija ir dabar dažnai iš teigiamos pusės mokslininkų apkalbamą alulozę. Vis dėlto, jei nemėgstate šių saldiklių, neuromokslininkas sako, kad tokiu atveju geriausiai įsidėti lašelį klevų sirupo ar medaus. Jokiu būdu nenaudokite įprasto cukraus ar saldiklių, turinčių daug fruktozės sirupo. Jie pakels cukraus lygį jūsų kraujyje, insulino lygį, didins uždegiminius procesus ir, galiausiai, sumažins kavos naudas, kurių iš tiesų galite gauti.
Penktoji taisyklė, jei norite gauti daugiau naudos nei žalos, yra teisingas kavos ruošimo būdas. Saugiausia, anot mokslininko, rinktis filtriniu metodu gamintą kavą. Tam gali būti naudojami skirtingi aparatai: V60, Chemex, Aeropress, prancūziškas kavinukas ir t.t. Tiesa, pačiu palankiausiu Robertas Love įvardija būdą, kai kava laša lėtai, o vandens temperatūra nėra per aukšta.
O štai Christian Rupam, kamieninių ląstelių mokslininkas ir žolininkas, į kavą pataria pridėti kardamono ir šafrano. Apie tris sėklytes pirmojo ir žiupsnelį antrojo.
