Pirmasis apsivertimas nuo nugaros ant pilvo įvyksta 3–5 mažylio gyvenimo mėnesiais, tačiau tam kūdikis turi ruoštis, treniruotis ir stiprinti savo raumenis. Į ką svarbu atkreipti dėmesį ir kaip mes, tėvai, galime padėti mažyliams šiame procese, atsiųstame pranešime pasakoja kineziterapeutė Laura Pilybienė ir tinklaraščio „Mažas didelis gyvenimas“ autorė Miglė Rimeikė
Ką svarbu žinoti?
Kineziterapeutė Laura pastebi, kad pirmasis vertimasis vyksta nuo nugaros ant pilvo 3–5 mėnesiais, o atsivertimas atgal nuo pilvo ant nugaros 5–7 mažylio gyvenimo mėnesiais. Ir tai vyksta būtent tokia tvarka. Kelių savaičių paklaida bėdų nesudarys, bet jei judesys nevyksta ilgėliau, tikėtina, kad kažkas mažyliui trukdo – todėl reikėtų krieptis į kineziterapeutą, rasti ir pašalinti tą priežastį.
Kaip ir kiekvienas judesio mokymasis vyksta ant grindų – taip ir šis ne išimtis. Sudarykite savo vaikučiui saugias sąlygas vartytis į visas puses, kad nei spintelės, nei stalai netrukdytų. Kiekvieną kartą jam verčiantis, jums tikrai nereikia gaudyti mažylio galvos. Jei vaikas jau yra išmokęs ir tvirtai laiko savo galvą pats – besiversdamas irgi ją išlaikys. Jei trijų mėnesių ar vyresnis galvos nelaiko – reikėtų kreiptis į specialistą.
„Bandantį verstis mažylį visad paskatinkite pozityviu žodžiu ir emocija, išlaikykite jo dėmesį ir susikaupimą, kviesdami verstis su mėgstamu žaislu. Tačiau nepulkite vartyti mažylio ar padėti užbaigti vertimosi judesio, kai matote, kad jis tai bando atlikti savarankiškai. Suteikite vaikui erdvės ir laiko tyrinėti savo kūno judesius, mokytis ir treniruotis savarankiškai“, – pataria tinklaraštininkė.
Kaip mes galime padėti?
Reguliarios mankštos ir kryptingai parinkti žaidimai padeda mažyliams greičiau sustiprėti ir atrasti bei suprasti apsivertimo mechanizmą. Norėdami padėti kūdikiui išmokti apsiversti taisyklingai, turėtume jį mokyti judesio etapais.
Verčiantis nuo nugaros ant pilvo:
1. Kojų kėlimas aukštyn – pilvo aktyvacija: pakėlus kojas ir jas sukiojant į šonus, kūdikis pajaus, kad juda ir kilnojasi jo dubuo, o tai skatina verstis visą kūną. Keliant ir kryžiuojant vieną koją kūnas suksis dar labiau – taip išmoksite pasiversti ant šono.
2. Pasisukimas ant šono ir gulėjimas šioje padėtyje: prie mokymosi pasisukti prijunkite žaidimus gulint ant šono.
3. Galiausiai – vertimosi momentas ir rankos ištraukimas: gulint ant šono toliau mokykitės kryžiuoti kojytę ir apsiversti iki galo. O apsivertus, jei ranka lieka prispausta – neskubėkite jos ištraukti, švelniai patapšnokite, kad mažylis atkreiptų dėmesį ir pabandytų ištraukti pats. Jei jam nepavyksta – švelniai kilstelėkite tos pusės dubenį ir rankytę pavyks ištraukti.
Verčiantis nuo pilvo ant nugaros yra trys pagrindiniai žingsniai:
1. Atraminės rankos pritraukimas: prieš pradedant judesį svarbu atkreipti dėmesį, kad mažylis būtų atsirėmęs dilbiais prieš save.
2. Svorio pernešimas nuo vienos pusės prie kitos: su mėgstamu žaislu atkreipkite mažylio dėmesį ir kelkite žaislą šone aukštyn, kad kūdikis žiūrėdamas į viršų po truputį suktųsi į šoną ir perneštų svorį ant vienos atraminės rankos.
3. Rankos tiesimas ir galvos sukimas: kai mažylis jau sieks žaisliuko, veskite jį tolyn vaikui už nugaros, kad mažylis tiesdamas ranką suktųsi ir verstųsi atgal.
„Paskutinis žingsnis yra pats svarbiausias, todėl reguliariai guldykit kūdikį ant šono ir žaisdami mokykite siekti žaislo virš galvos“, – pataria Laura.
Treniruotės be ašarų
Kartais mažyliai nemėgsta mankštų, o nauji pratimai ir judesiai sutinkami ašaromis. Tokiu atveju tikrai neforsuokite mažylio, svarbu nesukurti neigiamų asociacijų. M. Rimeikė pasidalijo žingsniais, kurie padėjo mankštinant savo dukrą:
- mankštai pasirinkite dienos laiką (bent 30 min. po valgio), kuomet mažylis įprastai būna energingas ir linksmas (mums labiausiai tiko rytas);
- mankštinkitės tik su sauskelnėmis ar bodžiu, kad rūbai netrukdytų, neveržtų ir kitaip neerzintų kūdikio;
- mankštos metu galite įsijungti mėgiamą muzikos, niūniuoti, dainuoti ar tiesiog sportuoti ir skaičiuoti į taktą;
- atliekamus pratimus įgarsinkite, nuolat kalbinkit mažylį, jam šypsokitės, pavyzdžiui, delniukų ir pirštukų pratimus visad atlieku su „virė virė košę“, o kojytes lankstau su „šiubi dubi“ šokio ritmu;
- pratimams ant pilvo pasitelkite mėgiamą žaislą, jei turite galimybę, juos darykite prieš veidrodį, kad vaikas turėtų kur sutelkti savo dėmesį;
- jei darant pratimą pastebite, kad mažylis pradeda irzti, nelaukite, kol pravirks, sustokite ir nusiraminkite, pereikite prie kito pratimo, o prie senojo grįšite vėliau.
Jei verčiasi tik į vieną pusę
Jeigu pastebėjote, kad jūsų kūdikis verčiasi tik į vieną pusę, pirmiausia, pergalvokite jo miego, nešiojimo ir žaidimo erdvės padėtis. Tokioje situacijoje svarbi dinamika: jei kūdikis miega savo lovelėje, keičiame galvos dėjimo puses – vieną naktį kairėje, kitą – dešinėje. Nešiojame keisdami puses ir rodome žaislus iš abiejų pusių. Jei per kurį laiką vis tiek neišsilygina, reikėtų pasitikrinti, ar nėra atsiradęs raumenų disbalansas.