Rašytojas, „Whatabout agency“ direktorius Mantvydas Leknickas LOGIN konferencijoje išskyrė tris atsakymus, dažniausiai girdimus paklausus, kaip sekasi. Pasak jo, įprastai žmonės atsako „gerai“, „blogai“ ir vis dažniau atsakydami išsiplečia, įvardindami praėjusios nakties miego rodiklius, mitybą, streso lygį ir kitus išmaniuosiuose įrenginiuose randamus matavimo vienetus. Pranešėjas tvirtino, kad nors dabartinis ilgaamžiškumo kultas yra pike, 2004-ais susidomėjimas šia tema buvo dar didesnis – skirtumas tas, kad tuomet dar nebuvo išmaniųjų įrenginių.
„Po 2004-ųjų susidomėjimas ilgaamžiškumu krito, tiesa, negaliu konkrečiai atsakyti, kodėl. Galbūt dėl to, kad netrukus po bumo smogė didelė ekonominė krizė. Tendencija tokia, kad kuo blogiau gyvenam, tuo mažiau susimąstome apie gyvenimo trukmę. Kuo geriau sekasi, tuo labiau norime būti jauni ir gyventi ilgiau. Tiesa, šiuo metu pasaulis nestokoja įvairių problemų, bėdų, kita vertus, ištikus pandemijai apie ilgaamžiškumą tiek daug negalvojome – mąstėme, kaip apskritai išgyventi“, – kalbėjo M. Leknickas.
Didžioji dalis žmonių nori gyventi ilgiau – kad ir kaip bebūtų, anot M. Leknicko, tai yra geriausia prekė. Žmonės nori įsigyti daiktus, produktus, kurie arba padėtų suprasti, kaip prailginti savo gyvenimą, arba padėtų tai padaryti – rašytojas ant šio kabliuko buvo užkibęs ir pats.
„Mano paties istorija prasidėjo nuo to, kad ėmiau segėti išmanųjį laikrodį. Kuo visa tai baigėsi? Dabar aš nebegaliu bėgti. Fiziškai tai daryti galiu – turiu kojas, galiu įveikti tam tikrą atstumą. Bet pradėjęs nešioti tuos įrenginius ėmiau stebėti, per kiek laiko aš nubėgsiu, koks mano širdies ritmas, kaip galėčiau pagerinti savo rekordą – net ir nusiėmęs laikrodį ir klausydamas muzikos ausinėse žinojau, kokį atstumą nubėgu per vieną dainą. Vienintelis būdas – bėgti klausant paukščių čiulbėjimo, bet man norisi tai daryti šiek tiek kitaip“, – sakė jis.
M. Leknicko teigimu, kai imame stebėti įvairius skaičius, nejučia žaidžiame žaidimą, kuris neegzistuoja. Pranešėjas įsitikinęs, kad jį sukuriame patys ir nebeturime laiko mėgautis, jo atveju, bėgimu.
„Kitas svarbus dalykas, kurį turi įgyvendinti norintys gyventi ilgiau – geras miegas. Kai žinai taisykles – išvėdintas kambarys, jokio kofeino po pietų, jokio alkoholio, natūrali saulės šviesa prabudus ar tam tikri papildai, kuriuos būtina vartoti – atrodo, kad be viso šito nebegali miegoti. Kai aklai tikime tam tikrais ekspertais, nebesiskiriame nuo tų, kurie vaikšto pas aiškiaregius, kurie tik ir stengiasi išsiaiškinti, kurioje srityje jūs turite problemą – žinoma, tuomet problema turės ir sprendimą“, – kalbėjo rašytojas.
Jis pasakojo atlikęs eksperimentą – įsigijo žiedą, rodantį miego režimą, streso lygį ir kitus duomenis, kuriuos vyras išvysdavo kiekvieną rytą.
„Jeigu miego lygis būdavo 75, o naktį prieš tai – 85, tai iškart jausdavausi išsimiegojęs labai prastai, nepaisant to, kad 75 yra miego vidurkis. Prie ko visa tai veda? Yra medicininis terminas ortosomnija – obsesija bandyti pasiekti tobulą miego režimą. Tai įmanoma, bet tikrai ne kasdien. Norint tobulai miegoti kasdien, tikriausiai reikia gimti šunimi“, – šypsojosi M. Leknickas.
Įdomiausia, kad, anot LOGIN pranešėjo, šis sutrikimas pasireiškia atvirkštiniais pojūčiais – nuovargiu, irzlumu, problemomis su koncentracija, nerimu. Siekti tobulo miego gali būti kenksminga, pabrėžia jis.
„Kitas svarbus dalykas, kurį būtina įgyvendinti norintiems gyventi ilgai – sveika mityba. Mano gyvenime atsirado tokie vitaminai, kuriuos reklamuoja daugybė influencerių. Jie iš viso kainuoja apie 100 Eur per mėnesį. Ėmiau juos vartoti. Vėliau pradėjau domėtis plačiau ir paaiškėjo, kad nuo kiekvieno prenumeratoriaus, kuris moka tuos 100 Eur per mėnesį, nuomonės formuotojas gauna mažiausiai 25 dolerius. Ėmiau mąstyti kritiškai – už tuos 100 Eur per mėnesį tikrai galiu nusipirkti geresnių daržovių, paremti vietinius ūkininkus ir gauti žymiai daugiau naudos“, – asmenine patirtimi dalijosi „Whatabout agency“ direktorius.
Išbandęs skirtingus dalykus Mantvydas pajuto, kad „nebegali jausti savęs“.
„Turbūt daugelis jūsų žino frazę iš dainos, kad „robotas irgi žmogus“. Bet ar žmogus gali būti robotas? Ar galime pasikliauti įvairiais įrenginiais, kurie nuolat seka mūsų pulsą, streso lygį? Daugybė faktorių mūsų gyvenime lemia tam tikrus pokyčius. Yra ir vidinė jausena, kurios neturi nei robotas, nei dirbtinis intelektas, – įsitikinęs rašytojas. – Man atrodo, svarbesni klausimai yra kiti, pavyzdžiui – kodėl aš miegu? Kodėl aš bėgu? Kodėl einu, sportuoju, dirbu, gyvenu? Kad jausčiausi geriau ar kad gaučiau geresnius įvertinimus įrenginiuose? Ironiška – su savo aktyviai gyvenančiais draugais dalyvavau vakarėlyje, kuriame buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Ėjome miegoti ir tie, kurie seka savo rodiklius, žiedus nusiėmė. Paklausiau, na, kodėl? Atsakė – kad nebūtų prasto įvertinimo.“
„Tai ilgai ar laimingai?“ – klausė Mantvydas žiūrovų ir nieko nelaukdamas pateikė, kaip pats sakė, paprastą atsakymą.
„Jei laimingai, tikėtina, kad ir ilgai. Harvardo mokslininkai patvirtino, kad ilgaamžiškumą lemia meilė. Šiandien nebenešioju jokių prietaisų – bandau eksperimentuoti taip. Nesvarbu, kiek mes mokame už įvairių papildų ar programėlių prenumeratas – vidinį pajautimą turime nuo pat gimimo, į jį ir reikia investuoti daugiausiai“, – pranešimą baigė garsus rašytojas.
Visą pranešimą galite matyti vaizdo įraše.
