Genetikas Vaidas Dirsė sutiko papasakoti apie lašelines plačiau: juk egzistuoja toks platus pasirinkimas. O keletą jų su šeimos gydytoja pagalba jis yra išbandęs ir pats.
– Ar galite paaiškinti, kas yra – intraveninė terapija (atmetus tai, kad jų esama skirtingų ir skirtingiems tikslams)?
– Intraveninės terapijos (IV) metu vitaminai, mineralai ir kitos maistinės medžiagos tiesiogiai suleidžiamos į paciento kraujotakos sistemą. Dažnu atveju ši procedūra atliekama siekiant greitai atstatyti trūkstamų medžiagų kiekį organizme, apeinant virškinimo sistemą, kurioje dalis medžiagų gali būti prarandama arba nepakankamai absorbuojama. Intraveninės vitaminų terapijos tikslas yra padėti pacientams gauti greitą ir efektyvią maistinių medžiagų dozę.
Reikėtų nepamiršti, kad svarbu pasitarti su šeimos gydytoju, kuris įvertins jūsų sveikatą, kraujo rodiklius ir nuspręs dėl tinkamiausios lašelinės ir jos poreikio apskritai.
– Kada tokia terapija gali tikti?
– Mokslinės informacijos pagrindu įvairios intraveninės vitaminų terapijos formulės yra sukurtos skirtingiems tikslams, taip siekiant stiprinti imuninę sistemą, padidinti energijos lygį, pagerinti odos būklę, sumažinti nuovargį arba padėti organizmui susidoroti su per dideliu stresu.
Medicininėje praktikoje pastebima, kad naudojama intraveninė vitaminų terapija gali tikti kaip reabilitacija po sunkių ligų ar operacijų, kai organizmui reikia papildomų maistinių medžiagų, kad paspartintų atsistatymo procesą.
Taip pat – asmenys, kuriems trūksta tam tikrų vitaminų ar mineralų, gali pasinaudoti IV terapija, kad greičiau atkurtų trūkstamų medžiagų deficitą.
Terapija gali būti tinkama sunkiems dehidratacijos atvejams, pvz., po intensyvaus alkoholio vartojimo ar sunkaus viduriavimo.
– Kodėl taip svarbu gydytojo konsultacija?
– Nepaisant visų naudų, intraveninė vitaminų terapija gali būti laikoma mažiau prasminga ar net pavojinga jei asmuo turi pakankamai maistinių medžiagų normaliam organizmo veikimui ir nėra konkrečių sveikatos problemų, kurios reikalautų intraveninės terapijos.
Gali pasireikšti ir šalutiniai poveikiai, pavyzdžiui, alerginės reakcijos.
Taigi, šią procedūrą reikėtų atlikti tik medicinos įstaigose, turinčiose reikiamas licencijas ir stebint atitinkamos srities specialistams.
– Dabar įvairios privačios klinikos neretai siūlo įvairius smagiai skambančius lašelinių kompleksus: anti-stress, odos drėkinimo, after-party (po vakarėlio) ir t.t. Ką reikia žinoti, prieš susigundant tokiais pasiūlymais? Ar jie gali būti veiksmingi? Ar užteks vienos ar dviejų tokių intraveninių terapijų?
– Kiekvieno paciento situacija yra individuali ir nėra standartizuotų IV terapijos skyrimų, nes kiekvieno organizmas skirtingai įsisavina medžiagas. Todėl, pakartosiu, prieš pradėdami bet kokią intraveninę terapiją, pirmiausia pacientai turi konsultuotis su medicinos specialistu, kad būtų įvertinta sveikatos būklė, poreikiai ir galimos kontraindikacijos. Tai padeda nustatyti, ar pacientui išvis reikalinga IV terapija, o jei reikalinga, kokių medžiagų formuluotė turėtų būti skiriama. Pačiam pagal aprašymą pasiskirti terapijos nereikėtų.
Taip, intraveninė terapija gali būti naudinga tam tikroms sveikatos problemoms arba būklėms gydyti. Tačiau svarbu žinoti, kad ne visos IV terapijos yra veiksmingos kiekvienam žmogui. Kartais viena terapija gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, tačiau ilgalaikis efektas priklauso nuo daugybės veiksnių. Po intraveninės terapijos svarbu stebėti savo sveikatos būklę ir nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, jei pasireiškia bet kokie nepageidaujami simptomai ar komplikacijos.
– Trūkstantiems geležies kai kada pasiūloma ją susilašinti. Tačiau gydytojai neretai užsimena, kad tai – labai pavojinga. Ar tai tiesa? Kodėl?
– Geležies trūkumas organizme gali būti gydomas intraveniniu būdu, tačiau šį gydymo būdą turėtų nustatyti ir stebėti tik šeimos gydytojas. Geležies intraveninė terapija gali būti labai efektyvi, ypač tais atvejais, kai per burną vartojami geležies papildai neveikia arba yra sunkiai toleruojami dėl virškinimo problemų.
Tačiau ji turi būti atliekama tik tais atvejais, kai yra griežtas medicininis poreikis, ir tik specialistų priežiūroje, nes geležies intraveninės terapijos metu gali pasireikšti šalutinės reakcijos. Pvz., alerginės reakcijos, pykinimas, vėmimas, galvos skausmai, kraujospūdžio sumažėjimas arba netgi anafilaksinės reakcijos, nors tai yra gana reti atvejai.
Taip pat geležies perdozavimas gali būti pavojingas ir sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, įskaitant kepenų ir širdies problemas. Todėl svarbu tiksliai dozuoti geležį ir reguliariai stebėti paciento būklę.
– Papasakokite apie NAD lašelinę. Kas tai per inovacija ir ką gali duoti?
– NAD (nikotinamido adenino dinukleotidas) yra svarbi medžiaga, susijusi su energijos gamyba organizme ir daugybe biocheminių procesų, įskaitant ląstelių atstatymą. Pastaraisiais metais NAD+ intraveninė terapija tapo populiaresnė, ypač tarp žmonių, ieškančių būdų pagerinti energijos lygį, sveikatą ir ilgaamžiškumą.
NAD+ intraveninė terapija yra procedūra, kurios metu NAD tiesiogiai leidžiamas į kraują intraveniniu būdu. Tai gali būti traktuojama kaip inovacija, nes ji leidžia didesniam NAD kiekiui patekti į organizmą, nei jį vartojant per burną arba kitais būdais.
NAD yra svarbi energijos gamybos dalis ląstelėse, todėl jį vartojant intraveniniu būdu galima pagerinti bendrą energijos lygį ir sumažinti nuovargį. Taip pat, NAD gali padėti organizmui kovoti su oksidaciniu stresu ir ląstelių pažeidimais, todėl gali prisidėti prie sveiko senėjimo proceso.
Tačiau svarbu pažymėti, kad NAD lašelinė terapija nėra universalus būdas visiems ir gali turėti tam tikrų rizikų bei kontraindikacijų. Ji turi būti atliekama tik po konsultacijos su medicinos specialistu, kuris įvertina individualius poreikius ir sveikatos būklę. Be to, šios terapijos efektyvumas ir ilgalaikis poveikis dar nėra visiškai suprasti, ir jis gali skirtis kiekvienam žmogui.
– Galbūt kokias nors intravenines terapijas reguliariai atliekate pats sau? Kodėl?
– Visų pirma stengiuosi išlaikyti subalansuotą sveiką gyvenseną, kas manau yra svarbiausias dalykas. Jeigu tas pavyksta, manau galima apsieiti ir be intraveninių terapijų. Su šeimos gydytojo priežiūra esu išsibandęs NAD ir glutationo lašelinę.