Imuninė sistema apsigauna
Parodoje „Vaikų šalis“ pranešimą skaičiusi I. Plėštytė-Būtienė pasakojo, kad imunitetas yra be galo sudėtinga sistema ir sustiprinti jo neįmanoma. „Imunitetas mus saugo ir padeda kovoti su ligomis, bakterijomis, virusais, svetimkūniais. Tai krūva organų, audinių, išsibarsčiusių po mūsų organizmą. Ir kai manęs klausia, kaip nustatyti, ko trūksta imuninei sistemai, galiu pasakyti, kad kol kas visko ištirti neįmanoma“, – teigė medikė.
Anot jos, imunitetą galima palyginti su žvaigždėtu rugpjūčio naktiniu dangumi. „Nustatyti, kurios žvaigždės nematome šiuo metu, neįmanoma. Ir, kaip sakoma, nėra sveikų žmonių, yra tik nepilnai ištirti. Visa laimė, kad mūsų organizmas visada yra pasiruošęs antrą ir trečią planą. O kai ištinka bėda, gelbėti subėga daugybė ląstelių. Imuninė sistema veikia tobulai, kaip tam žmogui lemta“, – šypsojosi gydytoja.
Svarbiausia imuninės sistemos užduotis – atpažinti, kas yra bloga, o kas – gera. „Vaikai lengvai apsigauna, daug ką priima už tikrą pinigą. Lygiai taip pat ir jų imuninė sistema. Galima netgi sakyti, kad imunitetas labai priklauso nuo mūsų patiklumo“, – pasakojo I. Plėštytė-Būtienė.
Imunitetas prasideda dar kai kūdikis yra mamos pilve. „Pati pradžia yra mamos ir tėčio genai. Todėl prieš planuodami vaiką, vietoj vedybinės sutarties, atsiverskite savo ambulatorines knygeles. Jei vaikas dažnai sloguoja, adenoidai užaugę, jis alergiškas, pažiūrėkite, ar mama ar tėtis nesikankino dėl tų pačių bėdų. Nuo to niekur nepabėgsi“, – teigė gydytoja.
Kodėl vaikai serga daugiau?
Imuniteto paveldimumas nėra 100 proc. O genų pasireiškimą galima iš dalies koreguoti. Čia prasideda sveika gyvensena. „Jei moteris vartoja daug alkoholio, narkotikų, rūko, jos kiaušidės pasikeis ir vaiko genai jau bus atitinkami. Nes moterys kiaušidžių turi tik tiek, kiek duota. Vyrams paprasčiau. Taigi iš vieno iš tėvų vaikas gauna apie 50 proc. genų. Iš senelių – 25 proc. Beje, neseniai atskleistas tyrimas parodė, kad tiems vaikams, kurių močiutės rūkė, yra daug didesnė tikimybė susirgti bronchų astma. Linkę į nutukimą bus tie, kurių ankstesnė karta šeimoje patyrė badą. Jų genuose įrašyta kaupti maistą, nes organizmas nežino, kada ateis badas“, – pasakojo gydytoja.
Anot jos, aplinka turi stiprų poveikį ir būtent ji dažniausiai lemia vieną ar kitą ligą. „Visi turime polinkį sirgti viena ar kita liga. Reikia tik tinkamą mygtuką paspausti. O tas „mygtukas“ gali būti bet kas – sukrėtimas, stresas, tarša, cheminiai junginiai, konservantai, dirgikliai, medikamentai. Kodėl vaikai šiais laikais serga daugiau? Nes tų „mygtukų“ yra daugiau“, – teigė medikė.
Kaip ji pasakojo, imuninė sistema suskirstyta į du blokus: įgytą ir įgimtą. „Įgimtas imunitetas yra visų gleivinių apsauga – kosulys, čiaudulys, temperatūra, viduriavimas, vėmimas. Šį įgimtą imunitetą vaikas turi išmokti valdyti. Pavyzdžiui, jam dygsta dantys, vaikas viduriuoja, organizmas bando pašalinti tuos dantis, nes dar nežino, kad jie mums būtini Išdygo, viskas gerai, imuninė sistema suklydo, kitą kartą prisimins. Kodėl kai vaikai karščiuoja, karščiuoja iki 40? Jų imuninė sistema stengiasi ir retkarčiais pernelyg uoliai. Sąžiningai stengiasi viską pašalinti. Tai pirmieji žingsniai, susitikus su svetimkūniu“,– pasakojo gydytoja.
Tuo tarpu įgytas imunitetas – tai organizmo atmintis, susidūrus su virusais, su kuriais jau kartą kovojo.
Priešpienis – imuniteto bomba
Mamos savo kūdikiams perduoda ne tik genus, bet ir imunitetą nuo tų ligų, kuriomis pačios prasirgo. Vaisiui dar esant gimdoje mama per placentą perduoda vadinamus imunoglobulinus G – t.y. savo persirgtų ligų atminties ląsteles. Būtent dėl to pirmuosius šešis mėnesius dažniausiai kūdikiai neserga, nes juos saugo dar mamos imunitetas, kuris vėliau silpsta ir užleidžia vietą paties vaiko imunitetui.
Mamos pienas – taip pat yra nepamainomas imuniteto formavimuisi. „Pirmieji priešpienio gurkšniai yra imuniteto bomba. Jame gausu įvairiausių junginių, kurie apsaugo mažylį tuomet, kai jis yra pats silpniausias“, – teigė gydytoja. Ar vaiko imunitetas įsimins ligos sukėlėją iš pirmo karto, priklauso nuo jo amžiaus ir gabumų. „3-4 metų vaikai jau prisimena daugiau. Labiausiai prisimena tuos sukėlėjus, kurie stipriau sukrėtė organizmą. Būna netgi taip, kad pasigauna žmogus virusą, pradeda sloguoti ir po kelių dienų nustoja. Imunitetas apsigavo, priėmė virusą, o paskui suprato, kad jau jį pažįsta“, – pasakojo gydytoja.
Mikrobiota ir jos svarba
Yra dar vienas svarbus aspektas, kuris lemia tai, kad nesirgtume. „Mūsų imuninė sistema be bakterijų pagalbos nesugebėtų mūsų apsaugoti. Anksčiau sakydavo, kad esame namas gerosioms bakterijoms, dabar yra kalbama apie mikrobiotą kaip atskirą mūsų organą. Įsivaizduokite, mūsų ląstelė turi 2 tūkst. genų. Kadangi nuo seno gyvename su mikrobais, jie turi 150 tūkst. genų. Todėl dabar tiek daug kalbama apie antibiotikus, konservantus ir pan., nes būtent jie pažeidžia mikrobiotą ir mes pradedame dažniau sirgti“, – teigė medikė.
Gerųjų bakterijų jau turi vaisius, esantis mamos pilve, bet dar daugiau jų įgyja gimdamas. „Būtent tam naujagimis po gimdymo guldomas mamai ant krūtinės, kad ji kalbėdama, kvėpuodama, kontaktuojant pasidalintų su vaiku gerosiomis bakterijomis. Apie 80 proc. imuniteto priklauso nuo mikrobiotos – gerųjų ir blogųjų bakterijų rinkinio. Pagal mikrobiotą galima įrodyti, kad vaikas gyvena kartu, nes ilgainiui mikrobiotos susilygina. Todėl kai ateina kaimynai ir močiutės apžiūrėti naujagimio, nerekomenduojama leisti jo bučiuoti, nes jų bakterijos gali būti netinkamos“, – pasakojo gydytoja.
Gerosios bakterijos organizme vaidina svarbų vaidmenį. Net autizmas gali būti siejamas su mikrobiotos sutrikimu. Būtent dėl įvairiausių sutrikimų šiandien yra atliekamos išmatų transplantacijos – tai yra, žarnyno mikrofloros transplantavimas sergančiąjam.
„Manoma, kad pagal vaiko bakterijas ateityje galėsime pasakyti, kokiomis ligomis jis sirgs. Kur eis šis mokslas toliau, dar nežinia, bet daugelis tiki, kad čia ras atsakymus, kodėl vieni vaikai serga vienomis ligomis, kiti – kitomis“, – svarstė gydytoja.
Šiandien aišku viena – kuo daugiau gerųjų bakterijų vaikas turi, tuo geriau veikia jo imuninė sistema. „Vaikai mokosi, jie auga, ir auga jų imuninė sistema. Bet sustiprinti jos negalima. Galime jai netrukdyti: su vaistais, su aplinkos dirgikliais ar netinkamu elgesiu“, – teigė medikė.