Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė (29 m.) su žmona Aiste augina dvynukus (19 mėn.). „Mes visi norim stiprių, sveikų, nesergančių vaikų. Dėl to reikia kažką daryti. Mums svarbu mažylius grūdinti, mankštinti. Įkvėpimo ir žinių, kaip tai daryti, semiamės iš sveikuolių bendruomenės, bendraudami su tais, kurie jau užaugino savo vaikus.
Nuo pat pirmų vaikų gyvenimo mėnesių darome dinamines mankštas. Pirmą kartą jas matantiems iš baimės gali sustoti kvėpavimas. Tačiau kai pripranta akys ir kai patys paima ir pamėto savo vaikus, dingsta baimė, kad susikratys smegenys ar išsitampys rankos. Vaikai taip pat maudosi baseine, mokosi plaukti, nardyti. Visą vasarą ir rudenį jie pliki basi bėgiojo po mišką, miega lauke. Gruodžio 26 d. sūnus pirmą kartą išsimaudė eketėje“, – apie savo vaikų – Saulės ir Vytauto Vėjo vaikystę pasakoja S. Dailidė.
Sveikuolis pastebi, kad kai kurių žmonių reakcijos į tokius metodus yra labai neigiamos. Ne vienas gąsdina, kad vaikai susirgs ir numirs. Tačiau, anot jo, šios baimės yra visiškai nepagrįstos. Vaikų grūdinimas ir dinaminės mankštos leidžia išvengti peršalimo ligų ir jų komplikacijų, tikina S. Dailidė. Jei vaikai kartais suserga, tai trunka labai trumpai, vos keletą dienų. Jei užpuola sloga, pakyla temperatūra, šeima to visiškai nesureikšmina, tiesiog ramiai pralaukia.
Eglė Kislovski (39 m.) augina dvynes paaugles (14 m.) ir 1,7 m. dukrytę. Moteris jau daugiau nei 10 m. grūdinasi, kiekvieną dieną dušą užbaigia šaltu vandeniu, žiemą būtinai maudosi eketėje, nes tai, jos manymu, suteikia labai daug energijos ir padeda stiprinti imunitetą.
Nuo pat mažens E. Kislovski dvynukių pėdutes prausdavo po kontrastiniu dušu, vėliau tai taikė ir visam kūnui. Sulaukusias 2 m. amžiaus žiemos metu jas kelioms akimirkoms kišdavo į eketę, o iš karto po to sušildydavo pirtyje. Moteris dalijasi, kad mergaitės užaugo mažai sirgusios peršalimo ligomis, o vaistų, galima sakyti, nėra gavusios. Jos ir dabar žiemą drąsiai lenda į eketę ar sniego pusnį su draugais ar bendraminčiais.
„Mažiausiąją dukrą kiekvieną dieną apiprausiame po šaltu dušu, leidžiame visur lakstyti basomis, trumpai prasieiti per sniegą. Sausio 1 d. visi kartu lindome į sniego pusnį. Namuose žiemą–vasarą miegame prie atidarytų langų, o žiemos metu miegamajame palaikome 17–19 laipsnių temperatūrą. Peršalimo ligos praeina kur kas lengviau, kai kūnas yra grūdinamas“, – įsitikinusi sveikos gyvensenos stovyklų paaugliams „Laisvės kodas“ organizatorė.
Vilnietis Pavelas Starkovskij (37 m.) augina 7 m. dukrą Milaną. Su draugų šeimomis važinėjant į pirtį ir maudantis eketėje, vaikams taip pat kilo noras tai išbandyti. Jiems niekas niekada to nesiūlė, bet suaugusiųjų pavyzdys motyvavo taip, kad vaikai eketėje po pirties ėmė maudytis kiekvieną savaitgalį. Kiek vėliau kilo mintis į ledinį vandenį įlįsti iki pirties. O dar vėliau ir neišlįsti taip greitai iš ledinio vandens, pabūti kokią minutę kitą. Tuomet vyras susipažino su Wim Hofo metodu ir ėmė jį praktikuoti ilgindamas buvimo eketėje laiką.
„Mūsų imuninė sistema yra labai įdomus dalykas, norėtųsi jai padėti šiais sunkiais įvairių ligų laikais. Vaikai mokosi iš tėvų. Labai didelė motyvacija yra tuomet, kai vaikai grūdinasi ne pavieniui, o su draugų būriu. Lįsti į eketę ar ledo vonią dviem ar keturiems gerokai drąsiau ir linksmiau.
Vasarą supratom, kad be šalčio mes negalim, todėl įsigijom pramoninį ledo generatorių, plastikinę vonią ir taip išsprendėm šalčio klausimą. Kai lauke temperatūra pasiekia +30 laipsnių, vandens temperatūra vonioje iki 1–2 laipsnių sukuriama akimirksniu. Vaikams tai lyg žaidimas: įlįsti į ledo vonią 30 sekundžių, o tada šokti nuo liepto į 20–27 laipsnių vandenį. Įsivaizduojat, koks jis tada karštas atrodo? Ir dabar paklausus vaiko, ar jis nori šeštadienį praleisti bendraklasio gimtadienyje ar pirtyje, visada pasirenkama pirtis“, – patirtimi dalijasi Pavelas.
Vyras jau trejus metus savo kasdieninį dušą užbaigia 3–5 minučių šaltu vandeniu. Išėjusį iš dušo šaltą kaip ledą jį matė ir dukra Milana. Dabar kas trečias jos dušas taip pat yra šaltas. Pavelo žmona pritaria vyro idėjoms ir dukrai leidžia rengtis pagal jos komforto jausmą. Jei vaikui gerai su megztiniu, kam rengtis dar ir striukę?
„Peršalimo ligų šeimoje praktiškai neliko. Aš nepamenu, kada sirgau apskritai, nebuvo taip, kad dėl kokio viruso aš negalėčiau važiuoti į darbą arba gulėčiau lovoj 3–4 dienas, kaip kad būdavo prieš 10 metų. O dukrai, jei kas ir prisikabina mokykloje, tai viskas praeina labai lengvai ir greitai. Ji neguli, ji žaidžia, turi apetitą, liga jos visiškai nekamuoja“, – apie grūdinimosi naudą šeimoje pasakoja vilnietis.
Snežana Kazlaitė (50 m.) jau trečius metus globoja neišnešiotą, su širdies yda gimusią Deimantę. Ją moteriai ypač svarbu grūdinti todėl, kad tokios būklės vaikai labai dažnai serga kvėpavimo takų ligomis ir plaučių uždegimais.
„Stengiuosi, kad Deimantė kaip galima daugiau vaikščiotų basa po žolę, per mišką, nebijotų skersvėjų, kad pavasarį įlįstų į vandenį, lakstytų po balas, po sniegą. Vasaros pradžioje, kol dar vėsu, leidžiu maudytis, o rudenį, spalio mėnesį – po balas lakstyti. Rytais, vakarais, po vonios namuose ji laksto be rūbų. Kartais šaltu vandeniu apipilu, ant sniego patrepsi balkone basa. Trejus metus iš eilės mergaitė vasarą–žiemą pietų miega lauke. Tai labai stiprina kvėpavimo takus“, – pasakoja Snežana.