Šia kūdikių patologija tėvus ragina pasidomėti pačius – dažniausiai gydytojai praleidžia pro akis, o netrukus jau būna per vėlu padėti

Kūdikiui kurį laiką labiau primenant mažą ateivių palikuonį, o ne tobulai apskritą galvą ant pečių laikantį žmogutį, įprastai niekas per daug nekreipia dėmesio. Dažnai tiek tėvai, tiek mažylį apžiūrintys gydytojai tikisi, kad nelygi galvytė suapvalės savaime. Tačiau pati gamta tuo pasirūpina ne visada, sako vaikų neurochirurgas Ramūnas Raugalas. Kreivagalviukams, kaip švelniai tokius vaikus vadina gydytojas, svarbi kiekviena gyvenimo savaitė, nes pagelbėti gali tik laiku suteiktas atitinkamas gydymas.

„Pati liūdniausia situacija, kai tėvai ateina pavėlavę, jau su 12–14 mėnesių amžiaus kreivagalviuku. Tada tegali palinkėti sėkmės ir tikėtis, kad vaiko galvytę dar kažkiek ištiesins pati gamta. Tokio amžiaus vaikams jau nebe labai išeitų ką nors padaryti“, – pasakojo R. Raugalas.
Kūdikio kaukolės deformacija, dar kitaip vadinama plagiocefalija, yra pakankamai dažna patologija, kurios požymius, net ir silpniausio laipsnio, nesunkiai įžiūri patys tėvai – kūdikio galvytė būna asimetriška, viena galvos dalis – plokštesnė, kartais asimetriškas būna ir veidukas.
Ryškesni požymiai paprastai pasireiškia per pirmuosius keturis mėnesius, o kūdikiui augant ir vis mažiau laiko praleidžiant gulint ant nugaros, jau nuo pusės metukų, dažniausiai šie požymiai pastebimai sumažėja, o palaipsniui ir visai išnyksta. Gal dėl to kūdikius apžiūrintys medikai dažniausiai į šią patologiją nė nekreipia dėmesio ir tėvams nepataria imtis kokių nors korekcinių priemonių. Tačiau vaikų neurochirurgui R. Raugalui apmaudu dėl tokio kolegų aplaidumo. Nepražiopsojus tinkamo meto padėtį gali padėti ištaisyti atitinkamos priemonės – nuo specialių mankštelių iki vos prieš keletą metų Lietuvoje pasirodžiusių ortopedinių kūdikių šalmų. Tiesa, pastarieji įperkami ne visoms šeimoms.