Delfi Šeima pabandė išsiaiškinti, kur didžiausios spragos mūsų valstybėje, kad vis pasikartoja siaubingos nelaimės, kai patys tėvai pakelia ranką prieš savo vaikus, kas turėtų pasikeisti ir kokia pagalba, kuri galėtų užkirsti kelią panašioms tragedijoms, šiuo metu pasiekiama.
Problemos mastą suprato ir ministerija
2023 m. motinų psichikos sveikatą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra išskyrusi kaip prioritetinę, patikina SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas ir nepaneigia, kad pastaruoju metu visuomenę sukrėtę įvykiai prie to stipriai prisidėjo.
„Dar prieš keletą metų ši problema buvo apskritai nematoma. Buvo sakoma, kad pačios mamos turi tvarkytis su savo iššūkiais, ir jeigu kita užaugino – tai ir tu turi užauginti savo vaiką. Iki šiol visas dėmesys būdavo kreipiamas į vaiką arba fizinės sveikatos aspektus, bet ne mamų psichikos sveikatos savijautai, – kalba I. Rubikas. – Plačiau pradėjus kalbėti apie šią problemą, žinoma, šis rezonansas atkeliavo ir iki ministerijos. Visuomenėje kilus susidomėjimui, ir ministerija tam ėmė skirti daugiau dėmesio, tad dabar vyksta tam tikri pokyčiai.“
Pašnekovas neneigia, kad problemų psichinės sveikatos apsaugoje yra, ir pats išskiria dvi pagrindines. Viena jų – tai, kad paslaugos ne visada pasiekia žmogų, kuriam tos pagalbos reikia, t.y. informacijos viešinimo ir komunikavimo problema. Kita problema – kokybės: ar tos paslaugos yra pakankamos ir tinkamos?
„Praėjusiais metais pakeitėme ministro įsakymą, pagal kurį kiekviena iš gimdymo namų išrašoma mama turi būti informuojama apie pogimdyvinės depresijos simptomus ir pagalbos galimybes. Mamai ta informacija turi būti pateikiama žodžiu ir raštu. Deja, šito dalyko mes nelabai galime sukontroliuoti ir turime preliminarios informacijos, kad pagalba ne visada pasiekia, tad bandysime, kad įstaigos tokius įsipareigojimus kažkaip vis tik vykdytų“, – neslepia I. Rubikas.
Kitas sunkumas, su kuriuo ministerija susiduria, – tai, kad visuomenė to dar nepriima kaip problemos. „Kai artima aplinka nepripažįsta problemos dėl vis dar gajų psichikos elgesio sutrikimų stigmų, pagalbos paieška sustoja. Taigi labai svarbu yra mažinti tą stigmą“, – pažymi specialistas.
Padeda tik sulaukę nerimą keliančios informacijos
Po pastarosios nelaimės, kai mama galimai nuskandino dvi mažametes dukreles, vieši kaltinimai pasipylė ir Vaikų teisių atžvilgiu – neva tarnybos darbuotojai greiti vaikus atimti ar nubausti tėvus, užuot skubėję šeimoms iš tiesų pagelbėti.
Atsakydama į tokius kaltinimus Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Agnė Marčiukaitienė pažymi, kad įprastai vaiko teisių gynėjai vyksta į įvykius gavę informacijos iš policijos, kai pranešama apie galimai pažeidžiamas vaiko teises arba kai žinoma, kad įvykusios nelaimės atveju šeimoje yra daugiau vaikų, kuriems gali būti reikalinga pagalba.
Informacijos iš policijos tarnyba sulaukė ir dėl pastarojo itin skaudaus atvejo, taigi nedelsiant išvyko į įvykio vietą. „Šeimoje daugiau vaikų nėra, tad vaiko teisių gynėjų pagalbos neprireikė. Šeima iki šio tragiško įvykio tarnybai nebuvo žinoma. Tolimesnes minėto įvykio aplinkybes aiškinasi teisėsaugos atstovai“, – atskleidžia A. Marčiukaitienė.
Ji sutinka, kad pagalba kūdikio susilaukusioms šeimoms yra labai aktuali ir reikalinga. Ir patikina, kad padėti visada pasirengę ir vaiko teisių gynėjai, tačiau padėti šeimai jie gali tik jeigu yra pasiekusi informacija apie galimus šeimos sunkumus.
„Tik gavę informacijos vykstame pas šeimą, išsiaiškiname visas aplinkybes šeimoje, jeigu reikia – nukreipiame tikslinės pagalbos pas kitus specialistus“, – sakė A. Marčiukaitienė.
Todėl pastebėjus tam tikrus nerimą keliančius ženklus ji rekomenduoja kreiptis į šiuo metu pagalbą siūlančius savivaldybėse veikiančius pagalbos šeimai centrus, nevyriausybines organizacijas. Taip pat – į Krizinio nėštumo centrą, psichinės sveikatos centrą ar kitas psichinės sveikatos stiprinimo paslaugas teikiančias įstaigas, kur galima gauti nemokamą psichologinę pagalbą. Specialistės pastebėjimu, dažniausiai moteriai būna reikalinga kompleksinė pagalba.
Kaip atpažinti problemą?
„Kalbant apie visus sukrėtusius tragiškus įvykius, dažnas keliame klausimą, ar buvo galima jų išvengti, jeigu moterų būklė būtų pastebėta dar iki kritinės situacijos. Juk iki tokių sunkiai suvokiamų veiksmų ateinama palaipsniui, – kalba ji. – Viena iš priežasčių, kodėl taip nutinka, yra ta, kad į nėščiosios ar neseniai pagimdžiusios moters pakitusią nuotaiką ar elgesį artimieji tinkamai nesureaguoja laiku arba tikisi, kad tai savaime praeis. Bet kai kurios būsenos linkusios gilėti, atsikartoja. Sulaukus vaikelio šios būsenos dar jautresnės tuo, kad kelia riziką kūdikiui.“
Ji pasidalija medicininių tyrimų duomenimis: apie 85 proc. pagimdžiusių moterų patiria švelnius, trumpalaikius nuotaikos svyravimus. Mažiausiai 15 proc. susiduria su depresija, apie 0,2 proc. ištinka ūmi būsena – pogimdyminė psichozė. Į šeimą atėjus naujai gyvybei patirti depresiją gali abu tėvai ir taip nutinka daugiau nei 3 proc. porų.
Vaiko teisių gynėjai taip pat pastebi, kad kartais moterys delsia kreiptis pagalbos. Taip atsitinka dėl to, kad užklupusius sunkumus lydi kaltės jausmas: gal ji yra nepakankamai gera mama, taip pat gėdos jausmas save lyginant su kitomis moterimis, kad jei jos susitvarko, kodėl ji negeba.
„Mums visiems svarbu žinoti, kad čia nėra moters kaltės, o tokias būsenas išprovokuoja moters organizmo pokyčiai nėštumo metu ar po gimdymo“, – primena A. Marčiukaitienė.
Anot jos, pirmiausia, vaikus auginantiems tėvams ramsčiu turėtų tapti artimieji, kurie geriausiai mato, kokias emocijas ir būsenas šeima išgyvena, su kokiais tėvystės iššūkiais susiduria ir, jeigu nepavyksta atsiradusių sunkumų išsispręsti šeimoje, visuomet prašoma artimųjų apie juos nenutylėti, o ieškoti pagalbos – kreiptis į vaiko teisių gynėjus, socialinius darbuotojus, gydytojus, pagalbą teikiančių organizacijų savanorius.
„Giminaičių, kaimynų ar artimoje šeimos aplinkoje esančių žmonių dėmesingumas, pastabumas šeimoje vykstantiems pokyčiams ir galimiems pavojaus ženklams bei savalaikis reagavimas ir kompleksinės pagalbos inicijavimas gali padėti užkirsti kelią tragedijoms, dėl kurių įvyksta netektys, – įsitikinusi specialistė. – Motinystė ir tėvystė ypač pirmaisiais vaiko gyvenimo metais yra darbas 24 valandas per parą. Būkime jautrūs ir pastabūs tam, kas vyksta visai šalia mūsų ir net maži dalykai gali turėti didelę reikšmę.“
Kviesdama artimuosius būti atidesniems A. Marčiukaitienė pasidalija pagrindiniais požymiais, išduodančiais galimą pogimdyminę depresiją:
- nuolat jaučiamas liūdesys, nerimas ir įtampa, suprastėja dėmesio koncentracija.
- Nuovargis, sutrinka apetitas, kankina nemiga arba nuolat norisi miego.
- Užvaldo apatija, dingsta bet kokie interesai, atsiribojama nuo socialinės veiklos.
- Slegia buvimas su kūdikiu, kankina kaltės jausmas, aplanko tuštumos pojūtis.
- Šios būsenos juntamos keletą savaičių.
Taigi kur kreiptis pagalbos?
Paklaustas, kur geriausia kreiptis tikslinės pagalbos ir per kiek laiko galima jos sulaukti, specialistas išskiria tris galimybes.
„Paprasčiausia yra kreiptis į telefonines linijas. Nemokamas anonimines konsultacijas teikia Tėvų linija, Vaikų linija, Pagalbos moterims linija, – vardija jis. – Taip pat kviečiu užsukti į mūsų puslapį pagalbasau.lt, kur galima rasti reikalingos informacijos ir įsivertinti savo simptomus, pažiūrėti, ar jums reikia profesionalios pagalbos.“
Kaip antrą galimybę, specialistas nurodo visuomenės sveikatos biurus. Į juos I. Rubikas pataria kreiptis, jei žmogui kyla sunkumų, kurie trikdo gyvenimą, bet tie sunkumai santykinai lengvi ir įveikiami, galbūt – tik laikini. „Visuomenės gerovės paslaugos suteikia galimybę dalyvauti arba grupinėse, arba individualiose veiklose, taip pat – gauti nemokamas anonimines psichologo konsultacijas. Čia galima kreiptis tais atvejais, kai dar nėra oficialios diagnozės, bet kyla tam tikrų gyvenimiškų iššūkių – ar tai susiję su konfliktiškais santykiais, ar stresą kelia nėštumas, vaikų priežiūra ar pan.“, – paaiškina pašnekovas.
Na, ir trečia – jei matyti, kad situacija yra rimtesnė arba jei atliktas savęs įsivertinimo testas rodo, kad problema tikrai yra, galima kreiptis į psichikos sveikatos centrą. Specialistas pažymi, kad prie tokio centro esame prirašytas kiekvienas. Jeigu žmogus nežino, prie kurio, – gali kreiptis į savo šeimos gydytoją, ir jis nukreips dėl psichologo arba psichiatro konsultacijos, įsivertinimo arba atitinkamos pagalbos. „Kai kurios įstaigos pagal savo vidines tvarkas nusistato teikti iki dešimties nemokamų konsultacijų, dažniausiai dėl to, kad galėtų priimti daugiau pacientų, bet tokios oficialios ministerijos nustatytos tvarkos nėra. Taigi jeigu reikia pagalbos, konsultacijos turi būti ir toliau tęsiamos nemokamai“, – pabrėžia I. Rubikas.