Apžvelkime išsamiau esamas kontracepcijos rūšis ir jų skirtumus, kad galėtumėte apsispręsti, kuri iš jų jums tinka labiausiai.
Kontraceptinis implantas
Naudojant kontraceptinį implantą, po žasto oda įterpiamas lankstus plastikinis strypelis (paprastai ne didesnis už degtuką). Jis palaipsniui išskiria į organizmą hormoną progestiną, kuris tirština gimdos kaklelio gleives ir plonina gimdos gleivinę, kad būtų išvengta ovuliacijos ir nėštumo.
Tai viena veiksmingiausių kontracepcijos formų – jos efektyvumas siekia 99 proc. Kartą implantavus, jos apsauga gali trukti iki 5 metų, todėl tai yra itin mažai pastangų reikalaujantis kontracepcijos būdas.
„Mayo“ klinika aiškina, kad kontraceptinio implanto privalumai yra tai, kad jį galima bet kuriuo metu pašalinti (o pašalinus galima greitai pastoti). Jame taip pat nėra estrogenų, kurie gali sukelti nemalonų šalutinį poveikį.
Tačiau kai kurių šalutinių poveikių kontraceptiniai implantai vis dėlto turi. Tai gali būti:
- pykinimas;
- nugaros skausmas;
- depresija;
- galvos skausmas;
- svorio augimas;
- nuotaikos svyravimai;
- virškinimo sutrikimai;
- sumažėjęs lytinis potraukis;
- krūtų jautrumas;
- pilvo spazmai;
- menstruacijų ciklo pokyčiai;
- makšties uždegimas arba sausumas.
Gimdos spiralė
Gimdos spiralė yra T formos prietaisas, įstatomas į gimdą, kad trikdytų spermatozoidų judėjimą ir neleistų jiems pasiekti ir apvaisinti kiaušialąstės. Gimdos spiralės laikomos vienomis veiksmingiausių kontracepcijos formų. Jų efektyvumas siekia 99 proc., o implantavus gali tarnauti nuo 3 iki 12 metų, nelygu prekės ženklas.
Gimdos spiralių privalumais įvardijama tai, kad ši priemonė yra ilgalaikė, nereikalauja daug pastangų ir gali būti naudojama žindant krūtimi.
Nors yra įvairių tipų spiralių, dažniausiai jos skirstomos į dvi kategorijas – varines ir hormonines. Jos abi yra vienodai efektyvios, tačiau turi skirtingą šalutinį poveikį. Hormoninės spiralės kelia daugiau šalutinių simptomų, ir tai gali būti:
- tepliojimas;
- mėšlungis;
- nereguliarios menstruacijos;
- apatinės nugaros dalies skausmas.
Paprastai per kelis mėnesius, kol organizmas pripranta prie spiralės, šie simptomai išnyksta. Be to, jie pasireiškia ne visoms moterims.
Kontraceptinė injekcija
Kontraceptinės injekcijos efektyvumas siekia 94 proc. Vaistai sušvirkščiami į ranką arba sėdmenų raumenis. Jų sudėtyje yra didelė hormono progesterono dozė, kuri trikdo ovuliaciją ir sutirština gimdos kaklelio gleives, kurios savo ruožtu neleidžia spermatozoidams pasiekti kiaušialąstės ir ją apvaisinti.
Vienas iš šios kontraceptinės priemonės trūkumų yra tas, kad reikia laikytis grafiko. Paprastai injekciją reikia susišvirkšti kas tris mėnesius. Nutraukus injekcijas, pastoti galite ne iš karto – kartais tenka palaukti iki 2 metų. Taigi tai nėra geras kontracepcijos variantas tiems žmonėms, kurie planuoja nėštumą netolimoje ateityje.
Kontraceptinė injekcija yra susijusi su daugybe šalutinių poveikių. Tai gali būti:
- aknė;
- nerimas;
- plaukų slinkimas;
- galvos skausmas;
- svorio didėjimas;
- osteoporozė;
- nereguliarios menstruacijos;
- padidėjęs veido ir kūno plaukuotumas;
- nuotaikos pokyčiai (depresija).
Klivlendo klinika pažymi, kad iki 50 proc. moterų, pasirinkusioms kontraceptines injekcijas, po metų išnyksta menstruacijos.
Kontraceptinės piliulės
Kontraceptinės tabletės yra hormoninės kontracepcijos priemonė. Patekusios į organizmą, jos išskiria hormonų kokteilį (paprastai progestino ir estrogeno derinį), kuris keliais būdais trikdo galimybes pastoti.
Jos užkerta kelią ovuliacijai, todėl neišsiskiria kiaušinėlis, kuris galėtų būti apvaisintas. Jos taip pat tirština gimdos kaklelio gleives, kad spermatozoidai nepasiektų kiaušialąstės. Be to, tabletės keičia gimdos gleivinę, todėl sumažėja tikimybė, kad joje implantuosis apvaisintas kiaušinėlis.
Tinkamai vartojant tabletes, jų efektyvumas gali siekti iki 91 proc. Tačiau didelis jų trūkumas tas, kad jas reikia vartoti pagal grafiką. Jis gali priklausyti nuo prekės ženklo, tačiau daugumą piliulių reikia gerti kiekvieną dieną. Užmiršti išgerti piliulę ar susipainioti yra labai lengva, todėl padidėja atsitiktinio nėštumo rizika.
Šalutinis poveikis priklauso nuo vartojamų kontraceptinių tablečių tipo. Tačiau dažniausiai šalutiniai simptomai, anot WebMD, būna šie:
- tepliojimas;
- nuovargis;
- pykinimas;
- vėmimas;
- galvos skausmas;
- krūtų jautrumas;
- pilvo skausmai;
- nereguliarios menstruacijos;
- kraujo krešulių susidarymo rizika, aukštas kraujospūdis.
Kontraceptiniai pleistrai
Kontraceptiniai pleistrai taip pat yra hormoninės kontracepcijos priemonė, išskirianti estrogeno ir progestino mišinį. Jie veikia panašiai kaip tabletės, nes minėti hormonai neleidžia įvykti ovuliacijai ir tirština gimdos kaklelio gleives, kad spermatozoidai nepasiektų kiaušialąstės.
Organizacija „Planned Parenthood“ („Planuota tėvystė“) nurodo, kad kontraceptinio pleistro efektyvumas siekia 91 proc. Tačiau jį užsiklijuoti taip pat reikia pagal grafiką, o tai yra vienas iš trūkumų. Egzistuoja įvairių rūšių pleistrų. Tačiau paprastai kontraceptinius pleistrus reikia keisti kas savaitę. Jie nešiojami 3 savaites iš eilės, o 4-ąją savaitę daroma pertrauka, kad prasidėtų menstruacijos.
Kaip ir kitos hormoninės priemonės, pleistrai turi šalutinių poveikių. Tai gali būti:
- aknė;
- nuovargis;
- tepliojimas;
- viduriavimas;
- mėšlungis;
- nuotaikos svyravimai;
- svorio didėjimas;
- raumenų spazmai;
- nereguliarios menstruacijos.
Vienkartinės (barjerinės) kontraceptinės priemonės
Minėtos šeimos planavimo priemonės yra tos, kurių moteris gali imtis ne miegamajame. Tačiau egzistuoja daugybė kontraceptinių priemonių, kurias tam, kad išvengtumėte nėštumo, galima naudoti pačių lytinių santykių metu. Didžiausias jų trūkumas yra tas, kad norint panaudoti tokią priemonę, tenka pertraukti lytinius santykius. Kai kurie žmonės mano, kad tai sugadina sekso malonumą.
Šios priemonės – tai prezervatyvai, vidiniai prezervatyvai, diafragmos, kontraceptinė kempinėlė, spermicidai ir gimdos kaklelio dangtelis. Kad panaudotumėte šias priemones, dažnai reikia ir partnerio bendradarbiavimo, todėl iš anksto pasikalbėkite su juo apie kontracepciją ir išsiaiškinkite, kam jis teikia pirmenybę.
Kadangi šie kontraceptikai yra skirti tik vienam kartui ir neturi ilgalaikės įtakos moters organizmo galimybėms pastoti, jie dažniausiai turi mažai šalutinių poveikių, o tai yra jų privalumas. Jie taip pat nereikalauja laikytis kasdienio ar kasmėnesinio grafiko.
Sterilizacija
Galiausiai sterilizacija yra permanentinė šeimos planavimo priemonė, kuri visam laikui užkerta galimybę susilaukti biologinių vaikų.
Moterų sterilizacija vadinama kiaušintakių perrišimu. Šios operacijos metu kiaušintakiai yra visam laikui užblokuojami, užspaudžiami arba nupjaunami.
Kai kurios kiaušintakių perrišimo formos gali būti grįžtamos (pavyzdžiui, jei kiaušintakiai buvo tik perrišti), tačiau tai yra invazinė procedūra, turinti chirurginėms operacijoms būdingų rizikų ir reikalaujanti laiko atsigauti. Kiaušintakių perrišimo nereikėtų rinktis toms moterims, kurios dar norėtų ateityje pastoti. Tačiau tai geras pasirinkimas tiems žmonėms, kurie yra tikri, kad daugiau nebenorės susilaukti vaikų.
Vyrų sterilizacija vadinama vazektomija (sėklinių kanalų perrišimu). Nors tai irgi yra permanentinė, invazinė procedūra, sugrąžinti vaisingumą vyrui po vazektomijos yra lengviau, negu moteriai po kiaušintakių perrišimo.
Dėl kontraceptinių priemonių ir geriausiai jums tinkančio šeimos planavimo metodo raginame pasikonsultuoti su gydytoju.