Atsiųstame pranešime projektas „Mokyklų be priklausomybių klubas“ kviečia burtis mokyklas ir tėvus bei kurti pokyčius ieškant sprendimų drauge. Tačiau kaip tai padaryti ir nuo ko pradėti? Šito klausiama profesionalų – psichologų, gydytojų, praktikų bei šią problemą įveikusių asmenų.
Vienas iš programoje dalyvaujančių lektorių, psichologas T. Lagūnavičius apžvelgia esmines vaikų ir paauglių priklausomybių problemas bei sprendimo būdus.
Priklausomybės tarp vaikų ir paauglių – tai didėjanti problema, kelianti nerimą visuomenei. Vaikų ir paauglių priklausomybės yra įvairios, tai ne tik alkoholis ir narkotikai, bet ir priklausomybė nuo vaizdo žaidimų, socialinių tinklų, technologijų, lošimų ir kitų elgesio priklausomybių.
Natūraliai kyla klausimas – kodėl priklausomybių daugėja? Pirmiausia – technologijų įtaka, stresas, psichologinė įtampa, socialiniai veiksniai, pavyzdžiui, bendraamžių kultūrinių normų įtaka ir, žinoma, tėvų ir mokyklos įtaka. Pavyzdžiui, tėvai skiria mažai dėmesio arba nesupranta priklausomybių nuo šiuolaikinių technologijų.
Lietuvoje vyrauja tam tikros priklausomybės, kurios dažniausiai susijusios su psichoaktyviomis medžiagomis, azartiniais lošimais, technologijomis. Labiausiai paplitęs yra alkoholis, nes jis lengvai prieinamas ir nėra stipriai stigmatizuojamas visuomenėje, kas palengvina jo plitimą. Žinoma, labai paplitęs tabako ir elektroninių cigarečių vartojimas. Elektroninės cigaretės ypač patrauklios savo skoniu, mažu draudimo lygiu, ir jaunimui atrodo, kad tai yra alternatyva tradiciniam tabako vartojimui.
Kita plintanti priklausomybė – nuo kanapių (marihuanos). Viena iš priežasčių yra tai, kad kai kuriose šalyse jos yra legalizuotos medicininiam ir rekreaciniam vartojimui. Įmonės, gaminančios kanapių produkciją, daug dėmesio skiria jos reklamai, bando sukurti „madą“ ją vartoti.
Vis labiau ir labiau plinta psichotropinių, sintetinių narkotikų vartojimas, ypač naktiniuose klubuose, vakarėliuose ir pan. jaunimas nori ekstremalių (egzotiškų) pojūčių, bet tam ieško įvairų psichotropinių medžiagų.
Atskirai reikia paminėti priklausomybę nuo technologijų ir socialinių tinklų, ji pasireiškia tuo, kad vaikai ir paaugliai ilgą laiką praleidžia prie ekranų ir tampa nuo jų priklausomi. Socialiniai tinklai teikia greitą teigiamą grįžtamąjį ryšį, todėl tai skatina nuolatinį jų naudojimą. Taip vaikai ir paaugliai pabėga nuo realybės, pasijunta saugūs, susiranda virtualių draugų, ko dažnai trūksta realiame gyvenime.
Kas skatina paauglius tapti priklausomais nuo šių medžiagų?
Psichologiniai – emociniai veiksniai.
Bendraamžių įtaka.
Smalsumas ir noras eksperimentuoti.
Lengva prieiga.
Kas dažniausiai sieja vaikus ir paauglius, turinčius įvairias priklausomybes?
Psichologiniai ir emociniai sunkumai: nerimas, depresija, žemas savęs vertinimas.
Socialinė aplinka ir bendraamžių įtaka, spaudimas, atstūmimas, socialinė izoliacija.
Lengva prieiga prie priklausomybę skatinančių medžiagų.
Akademiniai sunkumai: nesėkmės mokykloje, problemos su autoritetais.
Asmenybės bruožai, nuobodulys, stimulų paieška, impulsyvumas.
Šeimos ir socialiniai veiksniai: problemos šeimoje, tėvų priklausomybės ir kita.
Ką daryti, jei supratote, kad jūsų vaikas yra priklausomas?
Neignoruoti problemos.
Kalbėtis su vaiku.
Išklausyti.
Ieškoti psichologo ar psichiatro pagalbos.
Kreiptis į priklausomybių gydymo centrus, mokyklos psichologą.
Prašyti pagalbos šeimai.
Nusiteikti tam, kad tai bus ilgas procesas, kad galimi recidyvai, o svarbiausia – siekti atstatyti pasitikėjimą tarp šeimos narių ir priklausomybę turinčio vaiko, paauglio. Tam, kad geriau suprastume šiuos sudėtingus veiksnius ir rastume veiksmingus sprendimus, „Mokyklų be priklausomybių klubas“ kviečia turėti išsamų supratimą apie vaikų ir paauglių priklausomybes per praktinius mokymus.
Lektorius pateikia konkretų pavyzdį, kada jau reikia sunerimti ar vaikas turi priklausomybių. 15 metų vaikinas pradėjo praleidinėti pamokas dėl to, kad negalėdavo ryte atsikelti ir nueiti į mokyklą. Išanalizavę priežastis tėvai pamatė, kad nuo 11 iki 12 val. per dieną jis praleidžia socialiniuose tinkluose. Laiku neina gulti, neišsimiega, todėl mokykla tampa antraeiliu dalyku. Pradėjo ignoruoti šeimos narius ir draugus, užblokavus internetą elgėsi agresyviai, sakė, kad išgyvena didelį stresą. Po šių įvykių tėvai nusprendė kreiptis į psichologą ir psichiatrą. Šiuo metu vyksta konsultacijos, prognozės pozityvios, tikimasi, kad bus pakoreguotas elgesio modelis ir bus pasiekta teigiamų rezultatų.
Į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kad nepražiopsotų artėjančios problemos?
Mokymosi pažymių pablogėjimas.
Staigūs elgesio pokyčiai.
Pablogėjusi fizinė būklė.
Slapukavimas ir melavimas.
Nuotaikos svyravimas.
Emocinis nestabilumas.
Nauji įtartini draugai.
Finansinės problemos ir t.t.
Ką būtų galima padaryti iš anksto, kad išvengtumėte šių problemų?
Stiprinti emocinį ryšį su vaiku.
Diegti sveikas vertybes šeimoje.
Rodyti pozityvų pavyzdį.
Nustatyti taisykles.
Nubrėžti aiškias ribas.
Ugdyti emocinius ir socialinius įgūdžius.
Skatinti prasmingus užsiėmimus.
Skirti dėmesio vaiko aplinkai ir draugams, t.t.
T. Lagūnavičius akcentuoja, kad labai svarbus empatiškas bendravimas, sveiki šeimos įpročiai, mokėjimas valdyti stresą, išmokyti paauglį pasirūpinti savimi iškilus problemoms ir t.t.
O svarbiausia – nuolatinis dėmesys ir bendravimas su vaiku. Švietimo bendruomenėje dirbantys specialistai, mokytojai ir tėvai, susiduriantys su priklausomybių problemomis, kviečiami dalyvauti „Mokyklų be priklausomybių klube“, kuriuos organizuoja Ugdymo meistrai. Ši programa suteiks ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, padėsiančių efektyviai spręsti šias sudėtingas problemas.
