„Informacinės technologijos jau dabar mus lydi kiekviename žingsnyje, kuo toliau, tuo jų vaidmuo bus svarbesnis. Tam būtina pasiruošti, todėl tėvų vaidmuo bei įsitraukimas yra ypač reikalingi. Tik padėdami vaikams atrasti technologijų suteikiamas galimybes, suprasti, ką svarbaus ir naudingo galima nuveikti su kompiuteriu ar telefonu, tėvai juos įgalins tobulėti. Taigi užuot draudę ir riboję, verčiau nukreipkite vaikus tinkama linkme“, – atsiųstame pranešime sako „Baltic Amadeus“ Operacijų vadovas Vytautas Kaminskas.
Startas – nuo žaidimų
Šiuolaikinių vaikų pažintis su technologijomis dažnai prasideda dar pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikas mato, kaip tėvai žiūri televizorių, dirba su kompiuteriu, naudojasi telefonu. Natūralu, vos ūgtelėjęs ir jis pats ima visu tuo domėtis: žiūri filmukus, klausosi vaikiškų dainelių, vėliau – jau ir žaidžia su telefonu ar kompiuteriu.
„Tai ir gali tapti atspirties tašku, užvesti vaiką ant kelio. Pavyzdžiui, tėvai gali parinkti atitinkamus filmukus, žaidimus, kuriuose vaikai mokosi skaičiuoti, logiškai mąstyti, jungti detales, spalvas, formas, atrasti sąsajas, sekas ir panašiai. Šie dalykai turi daug bendro su programavimu ir gali pakloti pamatus vėlesniems užsiėmimams“, – sako V. Kaminskas.
Priešmokyklinių ar pradinių klasių moksleiviai jau gali imtis rimtesnių užsiėmimų, kaip programavimo pradmenų mokantys fiziniai žaidimai (pavyzdžiui, „Rumble & Bumble“, „Scottie Go“), žaidimai kompiuteryje ar išmaniajame (pavyzdžiui, „Kidlo“ žaidimų serija, „CodeSpark Academy“), taip pat LEGO robotų konstravimas, o filmukus ir daineles iškeisti į įvairias edukacines, interaktyvias vaizdo pamokas.
Lietuvoje tokio amžiaus vaikams taip pat siūlomi užsiėmimai „Robotikos akademijos“ ar „CodeAcademy Kids“ būreliuose, kuriuose, padedami mokytojų, jie gali išbandyti LEGO programavimą, kurti interaktyvius animacinius pasakojimus ir panašiai.
„Gyvi užsiėmimai vaikams yra smagesni dėl to, kad tuomet jie gali dirbti ne vieni, susirasti bendraminčių. Bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai programuotojams taip pat itin svarbūs, kadangi su įvairiais projektais, produktais įprastai dirba ne pavieniai žmonės, o komandos“, – atkreipia dėmesį V. Kaminskas.
Pirmosios programavimo kalbos
Vyresnio amžiaus moksleivius jau galima supažindinti su tikruoju programavimu. „Programavimo kalbų yra daugybė, kiekviena jų turi savo ypatumų, skiriasi ir jų taikymo sritys. Realybėje, norint tapti profesionaliu programuotoju ir dirbti su dideliais projektais, teks mokytis sudėtingesnių kalbų, tokių kaip „PHP“, „Java“, „.NET“ ir panašių. Bet pačioje pradžioje svarbiausia perprasti algoritmus, jų taikymą, loginį mąstymą“, – sako V. Kaminskas.
Pirmuosius žingsnius jis rekomenduoja žengti su „Python“ programavimo kalba – ją bene lengviausia suprasti, kadangi programinės eilutės labai primena įprastą kalbą. Taip pat prie lengvesnių priskiriamos „Ruby“, „Scratch“, „Lua“ programavimo kalbos.
Programavimo pradmenis vaikai gali gauti tiek specifiniuose užsiėmimuose, būreliuose, tiek mokydamiesi individualiai. Pavyzdžiui, tam tinka tokie įrankiai, kaip „CodeMonkey“, „Tynker“ ir panašūs.
Tiesa, programinių eilučių rašymas vaikui gali atrodyti nuobodus užsiėmimas. Todėl jam yra svarbu jausti prasmę, suprasti, kodėl jis visa tai daro. „Vienus motyvuoja matyti, kaip robotas atlieka jų pavestas užduotis, kiti nori kurti prasmingas programėles, kurios padeda taupyti išteklius, tretiems įdomūs grafiniai, dizaino sprendimai. Tėvų pareiga – padėti vaikui atrasti tai, kas jam išties įdomu, prasminga, bei pagirti už pasiekimus“, – sako V. Kaminskas.
Pradėti niekada ne vėlu
Jei 9–12 klasių moksleivis iki šiol nebandė programuoti, tai anaiptol nereiškia, kad jis to niekada neišmoks. Tiesa, mokytis su gerokai jaunesniais vaikais jiems gali būti nepatogu. Paskutinių klasių moksleiviams pritaikytas programavimo pamokas siūlo NKKM kompiuterių mokykla, o norintys mokytis individualiai gali paieškoti dominančios srities internetinių kursų „Udemy.com“ ar „Edx.org“ svetainėse.
„Pradėti niekada ne vėlu nei mokykloje, nei jau įsiliejus į darbo rinką. Ir tarp „Baltic Amadeus“ kolegų turime daugybę pavyzdžių, kaip žmonės pakeičia karjeros kryptį ir tampa programuotojais, o daugybė suaugusiems skirtų kursų tik patvirtina, kad viskas yra įmanoma“, – pastebi V. Kaminskas.
Jis priduria, kad pagrindinė ir būtina sąlyga nusprendus persikvalifikuoti – polinkis į technologijas. Kitu atveju, jei vienintelė motyvacija yra pinigai, tokie žmonės greit išsenka ir nusivilia. „Vien išklausyti kursus ar kelis mėnesius pasimokyti programuoti neužtenka. Programavimas yra sritis, kurioje būtina nuolat mokytis, kadangi technologijos nuolat keičiasi, tobulėja, vienas sistemas ir platformas keičia kitos. Smalsumas, imlumas naujovėms bei savarankiškumas yra būtinos programuotojų savybės“, – teigia V. Kaminskas.