Kūno kultūrą tėvai vadina ne svarbiausia, tačiau reikalinga pamoka
Paklausta, kaip sekasi ruoštis mokyklai, būsimos šeštokės mama Rita teigia, jog visos būtiniausios reikmės jau guli ant dukters stalo. Tiesa, kūno kultūros pamokoms jokio pasiruošimo nereikėjo – mergaitei vis dar puikiai tinka apranga, kurią dėvėjo pernai. Vis dėlto, moteris pripažįsta, jog apie pasiekimus kitose pamokose su dukra kalbasi dažniau.
„Sutinku, kad vaikai turi būti aktyvūs, judėti, bet jei reikėtų rinktis, kurią pamoką praleisti, turbūt tai būtų kūno kultūra. Juk nieko nenutiks ją praleidus, o štai kituose dalykuose atsirastų spragų, reikėtų sėdėti papildomai, mokytis, pasivyti klasės draugus. Vaikams turėtų būti natūralu judėti po pamokų, bet turbūt tokiais laikais, kai visi sėdi priešais kompiuterių ar telefonų ekranus, mokytis apie judėjimo naudą yra svarbiau nei anksčiau“, – svarsto šeštokės mama.
Rimvydas augina dukrą ir sūnų ir tikina, jog apie tai, kaip vaikams sekasi kūno kultūros pamokos, kartais jų paklausia.
Vos 62 proc. mokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje yra normalaus svorio
Jeigu manote, jog kūno kultūra yra mažiau svarbi pamoka nei lietuvių kalba ar matematika, pradinių klasių mokytoja ir vadovėlių apie fizinį lavinimą autorė Laima Buliuolienė jums paprieštarautų. Anot jos, dažnas mokytojas jau pirmokų tėvus geba įtikinti, kad kūno kultūros pamoka yra lygiavertė kitoms, o sveikatos atžvilgiu – pati svarbiausia.
„Šių pamokų metu yra dedamas pagrindas sveikai gyvensenai, savo kūno pažinimui, tolerancijai kitiems ir kitokiems: storesniems, silpnesniems. Kūno kultūros pamoka yra visa apimanti – labai gerai, jeigu ji yra paskutinė tos dienos pamoka. Jos metu mokiniai pasikartoja matematikos, pasaulio pažinimo, muzikos, lietuvių kalbos žinias, pavyzdžiui: kiekinis-kelintinis skaičiavimas, matiniai skaičiai, ritmika, kūno dalių pavadinimai, taisyklingas kirčiavimas“, – apie kūno kultūros svarbą kalba mokytoja.
„Ne kiekvienas pradinių klasių mokytojas geba suteikti visavertę informaciją. Kitų mokomųjų dalykų pamokose gali naudotis vadovėliais, pratybomis, mokytojo knygomis. Norisi, kad visi mokytojai turėtų kuo daugiau žinių ir per kūno kultūros pamokas. Kūno kultūros vadovėlyje ir pratybose yra koncentruota informacija, surinkta iš daugelio šaltinių. Tai didžiulis palengvinimas mokytojui. Pratybų užduotys apibendrina viso mėnesio veiklą. Dalį užduočių vaikai gali atlikti ir ne pamokų metų arba kartu su tėvais“, – sako L. Buliuolienė.
Anot pradinių klasių mokytojos, vadovėlis ir pratybų užduotys tik papildo veiklą lauke ar salėje. Juose pateikta informacija moko taisyklingai atlikti pratimus, taisyklingai kvėpuoti, motyvuoja sportuoti. Juk mokantis bet kokio dalyko svarbu ir teorinės žinios, ir praktinis jų įgyvendinimas.
Kūno kultūros pamokos svarbą įrodo ir nerimą kelianti tendencija – gydytojai jau kurį laiką skambina pavojaus varpais dėl sparčiai augančio nutukusių vaikų ir paauglių skaičiaus. L. Buliuolienė tiki, jog šie signalai verčia į kūno kultūros pamokas pažiūrėti rimčiau.
Nutukusių vaikų daugėja ne vien dėl judesio stokos. Tam turi įtakos ir maistas, ir genetika“, – pabrėžia ji.
Pasaulio sveikatos organizacija vaikų nutukimą vadina vienu iš didžiausių XXI amžiaus iššūkių. Skaičiuojama, kad 2016 metais pasaulyje buvo net 41 milijonas viršsvorio turinčių vaikų iki penkerių metų. Tuo pačiu PSO skelbia, jog nutukę vaikai gyvens trumpiau nei jų tėvai.
O kokią situaciją turime Lietuvoje? Kaip skelbiama vaikų sveikatos stebėsenos informacinėje sistemoje, 2016 m. Lietuvos ugdymo įstaigose mokėsi 286 864 7–17 metų amžiaus vaikų, iš kurių 62 proc. buvo normalaus kūno svorio. 5 proc. likusių buvo nutukę, antsvorį turėjo 14 proc., per mažo svorio buvo 10 proc. vaikų bei 9 proc. vaikų KMI nebuvo nurodytas. Vertinant KMI rodiklius pagal lytį, iš turinčių per mažą svorį 54 proc. sudarė mergaitės, kitose KMI įvertinimo grupėse (normalus svoris, antsvoris, nutukimas, nenurodyta) pirmavo berniukai.
Fizinis aktyvumas lemia aukštesnius pasiekimus kitose srityse
Tuo metu Kauno technologijos universiteto biomedicinos mokslų daktarė, docentė Irina Klizienė teigia, kad pradinėse klasėse kūno kultūros pamokos yra ypač aktualios, nes šiame amžiaus tarpsnyje labai svarbus judėjimas, teigiamos emocijos, fizinio aktyvumo poreikis.
Nustatyta, kad vaiko fizinis aktyvumas yra daugiakomponentinis reiškinys, lemiantis tinkamą augimo bei vystymosi procesą. Tyrimais įrodyta, kad fiziškai aktyvesni vaikai dažnai demonstruoja aukštesnius akademinius rezultatus. Pripažįstama kasdienio fizinio aktyvumo nauda atminties procesams, dėmesio sutelkimui, gebėjimui spręsti psichologines problemas. Pastebėta, kad dėl šių priežasčių gerėja mokinių drausmingumas, kūrybiškumas bei atsparumas stresui.
Viena svarbiausių kognityvinių funkcijų – atmintis, ji valdo informaciją ir reguliuoja mąstymo bei elgesio procesus, lemiančius vaikų mokymosi pasiekimus. Motorinės atminties gebėjimas koreliuoja su fiziniu aktyvumu, matematikos pasiekimais ir skaitymo gebėjimais tarp vaikų nuo 5 iki 6 ir 11–12 metų amžiaus ir lemia aukštesnius mokinių pasiekimus tiksliųjų ir humanitarinių mokslų srityse.
I. Klizienės teigimu, kokybiška kūno kultūros pamoka turi būti dažnai besikeičianti, pamokose neturi vyrauti vien krepšinis ar gimnastika, svarbu keisti sporto šakas, integruoti netradicines bei inovatyvias kūno kultūros pamokas. Mokytojai turi būti žingeidūs, ruoštis pamokoms, domėtis, kas vyksta pasaulyje, žinoti kokios sporto šakos yra naujos, o kurios jau neegzistuoja.
„Visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad vaikų fizinio aktyvumo lygis yra žemas, moksleiviai valgo sveikatai žalingus produktus, didėja antsvorio ir nutukimo paplitimas. Svarbu diegti sveikos gyvensenos įpročius nuo pat vaikystės ir padėti mokiniams suprasti, kodėl dalyvauti kūno kultūros pamokose yra reikalinga ir kokią naudą sveikatai daro fizinis aktyvumas. Teorinių pamokų integravimas, vadovėlių ar mobiliųjų aplikacijų taikymas gali būti reikšmingi veiksniai, keičiantys mokinių požiūrį į kūno kultūrą bei prisidedantys prie inovatyvaus mokymo proceso“, – teigė I. Klizienė.