Puikus užkandis. Šaltas, deja, tampa nebeskaniu. Bet viską gelbėja greitas gaminimo laikas – galima tepti ir kepti kad ir visą vakarą. Labai dera su vynais, o įdarą papildžius fermentiniu sūriu – ir su alumi. Man asmeniškai skaniausi be sūrio ir tada, kai “kažko” norisi.

Gaminimo eiga

Jau kelintą kartą pastaruoju metu minėsiu žolelių ruošinį, labai patogu turėti tokį šaldytuve. Jei nėra – supjaustau špinatų lapus ir sezonines žoleles kuo smulkiau ir sumaišau su trupučiu aliejaus ir druskos. Puikiai tinka šaldymo kameroje vasara kvepiantys bazilikai, krapai, petražolės, svogūnų laiškai…

Taip paruoštos žolelės ilgai negenda laikomos šaldytuve. Puikiai tinka daugeliui patiekalų – patepti sumuštinius prieš kepant, įdaryti pyragėlius, patepti picos pagrindą, kartais naudoju šaukštelį į sriubą ir pan.

Kiekvieną kartą ruošiant šį gaminį gaunasi vis kitoks skonis, nes nesilaikau griežtų proporcijų, bet eidama pirkt žolelių visada numatau, ką pirksiu.

Visas žoles sumalu kombaino peiliais ir užpilu aliejumi ir druska.
Viską permaišau ir stipriai paspausdama dedu į stiklainiuką, kuris keliauja į šaldytuvą.

Patarimas – šiame recepte visiškai nedera rūgštynės.

Lavašo lakštą supjaustau į keturias dalis, kiekvieną patepu žolelėmis, susuku į ritinėlį, sudedu ant stalo siūle žemyn ir prispaudžiu pjaustymo lentele, ant kurios padedu ką nors sunkesnio. Traukiu keptuvę, kaičiu ją ant nedidelės ugnies, jai įkaitus, dedu lavašus ir kepu kiekvieną pusę apie 3-4 min. Tikrai taip, jokių riebalų kepimui, įdare esantis aliejus pakankamai suteps kepamus pyragėlius.

Tiekiu servetėlėje porcijomis arba lėkštėje, supjausčiusi mažesniais gabaliukais.

Tokius suktinukus galima kepti grotelėse ant žarijų – puikus garnyras grilio kepsniams ar žuviai.

Patarimas – pyragėlių su sūriu variantui, suteptas žoleles pabarstykite tarkuotu fermentiniu sūriu.