Atėjo laikas kalnams
Trečiadienį pilotai iš San Migelio de Tukumano miesto pajudės į San Salvadorą de Chuchujį. Greičio ruožas sudarys 364 km, o iš viso sportininkams teks įveikti 780 km distanciją. Automobiliai trečiadienį startuoja 14.35 Lietuvos laiku.
B. Vanagas šį kartą pajudės 15.20 val. iš 19-osios pozicijos, Antanas Juknevičius etapą pradės 15.26 val. iš 24-osios vietos, o Vaidotas Žala išvažiuos 15.54:30 val. būdamas 71-as.
Lyg ir nieko ypatingo, jei ne tas faktas, jog lenktyninkų laukia itin staigus pakilimas į kalnus. Nuo 180 m lygio Dakaro dalyviai nusileis į kone nulinį ir tuomet šaus į daugiau nei 4 km aukštį. Lenktynių karavanas judės šalia 6380 m aukščio San Martin ir 5552 m aukščio Cerro del Bolson kalnų.
Tokie staigūs aukščio pokyčiai ir deguonies aukštikalnėse trūkumas ne itin gerai atsliepia iš esmės visiems žmonėms.
Apskaičiavo nuostolius
Prieš trečiajį etapą DELFI žurnalistas B. Vanagą ir jo komandos narius sutiko besidarbuojančius prie pakelto „Toyota Overdrive“ bolido. Laikrodis rodė jau 23 valandą vietos laiku.
- Dauguma pilotų jau išvyko į viešbučius ilsėtis, o jūs dar bivuake.
– Aš toks esu – savininkiškas ir šeimininkiškas. Visą laiką noriu jausti pulsą. Mes čia, bivuake, turime patogias gyvenimo sąlygas. Tai nevažiuojame į viešbučius. Vienais metais pabandėme ir supratome, kad labai daug laiko prarandi važiuodamas į viešbutį: prisiregistravimas, grįžimas. Tai yra miego sąskaita. Aš geriau dalykų pasidarau čia, ir šoku į savo lovą ir miegu.
Grubiai kalbant apie 23 valandą einu miegoti. Užmigti problemų nėra – bet kur ir bet kada Dakare išsijungiu ypač gerai. Rytoj keliuosi 6 valandą, tai 7 miego valandos yra normalu.
- Kaip veikia bolidas?
– Visi pagrindiniai mazgai funkcionuoja gerai. Yra smulkmenėlių tokių, kaip neveikiantis kondicionieriaus ventiliatorius, neturėjome tinkamai atšaldyto oro vieną karščiausių dienų Dakare. Neveikė greičio daviklis. Be jo gali važiuoti, bet šiandien buvo apie 15 specialių zonų, kur turi važiuoti tam tikru greičiu. Be šios sistemos su koja turėjai būti labai tikslus. Gal tai atima papildomą energiją, bet nieko baisaus.
- Dabar laukia kalnų etapai, kurių nemaža dalis vairuotojų nelabai laukia.
– Aš turiu patirties Dakare su kalnais. Įprastai aš juos neblogai pernešu. Labai gerai jų neperneša niekas, nes yra niuansų. Ten niekam nėra lengva – vieniems truputį lengviau, kitiems gali būti taip, kad net negalės važiuoti. Aš prieš porą metų per greitą pakilimą ir nusileidimą per kalnus, visa laimė tai nebuvo greičio ruožas, turėjau tokį galvos skausmą, kad galvojau išprotėsiu.
Visus kitus ketverius metus buvo daugiau mažiau normalu. Kadangi turiu tokią patirtį, tai nerimauju, bet žinau būdų pasiruošti. Mes geriame kursą vaistų, turime savo medikus, kuriais pasitikime. Mažiname skysčių kiekį organizme. Tai vienas esminių dalykų.
Be to, 6 valandos prieš aukščiausią vietą, kai mes potencialiai galime turėti bėdą, išgeriame specialius vaistus, kurie mažina šalutinius reiškinius.
- Gal jau teko studijuoti trečiojo etapo trasą?
– Laukia dar kitoks Dakaras. Kaip vinis bus aukščiausias Dakaro taškas. Jei iki šiol mes pagrinde lenktyniavome vienokiais ar kitokiais keliais, tai rytoj bus daug bekelės, išdžiūvusių upių vagų.
Jau prasideda navigavimas ir bus sudėtingų vietų, kur šturmanai turės padirbėti.
- Ar tai parankus jums toks etapas?
– Aš nežinau – dažnai girdžiu kalbant, kas kam parankiau. Bet jei tu esi specialistas, tu darai viską. Man viskas, kas yra Dakare, tinka. Gerai važiuoti smėlyje, gerai važiuoti ralio greičio ruožais ir visur kitur. Ką duoda, tą imame, ir tiek žinių. Svarbiausia, kad visiems būtų vienodai. Toks pagrininis tikslas. Darysime darbą, kaip įprastai.
Taip, šiais metais yra pakeitimų dėl taškų patvirtinimo. Mes matysime juos stipriai mažesniame diapazone, nei anksčiau. Tai vėl bus sudėtinga, bet sudėtinga visiškai visiems.
- Ar tai, kad po pirmo etapo buvote nustumtas starto rikiuotėje sujaukė planus?
– Kaip pasakyti... Žmogus planuoja – Visata juokiasi. Taip. Bet faktas yra tas, kad tu atvažiuoji dirbti darbą į Dakarą arba tu važiuoji taisyti situacijos. Tai realiai mes vietoje to, kad galėjome turėti dvi geras dienas, kurios tikrai galėjo būti geros, mes turime neblogą poziciją, netgi turbūt geriausią, nei bet kada turėjome, bet esmė, kad tą mes pasiekėme per didelius vargus. Realiai galėjome būti kokiom minimum 5 pozicijomis priekyje. Tai yra minimum.
- Šiuo metu žengiate 18 (tuo metu buvo žinomi preliminarūs rezultatai – red.). Manote, kad būtumėte pakilęs iki 13 vietos?
– Drąsiai.
- Na, bet dar visas Dakaras prieš akis.
– Viskas prieš akis, bet laiko jau niekas nebeatims. To laiko, kai mes maudėmės dulkėse, jo niekas neatims. Iš principo dėl to bėdos nėra. Kadangi paklausei, aš atsakiau. Yra kaip yra. Dirbame toliau.