Visata

Galaktikų susidūrimai yra pamatiniai Visatos įvykiai. Jie nutinka tuomet, kai kosminiame šokyje susilieja dvi žvaigždžių sistemos.

Šiaurinė žvaigždė ypatinga ne tik tuo, kad (šiuo metu) yra (beveik) tiksliai dangaus šiaurės ašigalyje. Ji taip pat yra artimiausia mums kintanti žvaigždė cefeidė, o tokiomis žvaigždėmis remiasi Visatos plėtimosi spartos matavimai. Jų svarba slypi tame, kad maksimalus cefeidžių šviesis glaudžiai sie...

Problemos – neišvengiama mūsų kasdienybės dalis. Negalime pabėgti nei nuo jų, nei nuo ištinkančių pokyčių. Problemas galime ignoruoti arba pasinerti į iliuzijas ir manyti, kad jos išsispręs savaime. Tačiau dažniausiai pasirinkę šį variantą patirsime fiasko, o prie neišspręstos problemos teks sugrįžt...

Socialiniame tinkle „Facebook“ dalinamasi foto koliažu. Viršutinėje nuotraukoje matosi dykumos peizažas, kuriame užfiksuotas marsaeigis „Perseverance“ ir sraigtasparnis „Ingenuity“, o apatinėje nuotraukoje yra toks pat dykumos vaizdas ir teigiama, kad tai buvo nufilmuota Alžyre.

Faktas, kad egzoplanetų paieškos ir tyrimai yra vaisinga astrofizikos sritis, daugiau nei akivaizdus. Per vos daugiau nei tris dešimtmečius nuo pirmųjų egzoplanetų atradimo, jų žinome jau virš penkių tūkstančių, ir dar bent antra tiek turime nepatvirtintų kandidačių. Žinome, kad apskritai Paukščių T...

Kaip teigiama pranešime, tolimų žvaigždžių, egzoplanetų, Visatos ir tamsiosios materijos tyrimams būtina turėti tikslius ryškumo parametrų ir atstumų duomenis. Žvelgiant iš Žemės žvaigždžių ryškumas kinta priklausomai nuo atstumo, žvaigždės tipo, gyvavimo stadijos.

2019 metų pabaigoje astronomų grupė atkreipė dėmesį į iš pažiūros niekuo neišsiskiriančią galaktiką, kodiniu pavadinimu SDSS1335+0728, esančią už 300 mln. šviesmečių Mergelės žvaigždyne. Nuo to laiko šią galaktiką tyrinėję astronomai tapo precedento neturinčio atvejo kosmoso stebėjimų istorijoje liu...

Aplinkinėje Visatoje dauguma galaktikų yra diskinės, kaip Paukščių Takas. Praeityje tokių buvo mažiau – kuo tolimesnius galaktikų rinkinius tiriame, tuo labiau diskinės užleidžia vietą netvarkingoms. Ilgą laiką buvo manoma, kad prieš 12 ir daugiau milijardų metų diskinių galaktikų apskritai Visatoje...

Įsibėgėjus XXI a. žmogus turi pripažinti sau, kad jis vis dar yra tamsoje. T. y., kad pasaulis jam vis dar pilnas paslapčių. Paslaptis yra vandenynų gelmės, paslaptis yra žmogaus smegenys ir psichika, paslaptis yra ir kosmoso platybės.

Ar yra kur nors Visatoje nežemiškos gyvybės? Šis klausimas domina ne tik daugybę astronomų, bet ir plačiąją visuomenę.

Kvazarai – supermasyvios juodosios skylės, į kurias labai sparčiai krenta dujos – yra ryškiausi ilgalaikiai spinduliuotės šaltiniai Visatoje.

Tamsiosios materijos, pagal apibrėžimą, negalime pamatyti. Matome tik jos gravitacinį poveikį galaktikoms, spiečiams ir šviesai. Naujame tyrime parodyta, kad vienas iš poveikių gali būti izoliuotų galaktikų formos išsikreipimas; šis efektas gali padėti išmatuoti, kokiu greičiu juda tamsiosios materi...

Paklauskite dešimties žmonių, apie ką būna rašoma ar rodoma mokslinės fantastikos kūriniuose, ir neabejoju, kad dauguma paminės „ateivius“. Galima ginčytis, ar šis terminas tikrai tinka tokiuose kūriniuose, kaip „Įsikūnijimas“ (angl. „Avatar“), kur į svetimą planetą nukeliauja ir atėjūnais turėtų bū...

Mūsų Visatoje medžiaga išsidėsčiusi hierarchinėmis struktūromis: maži telkiniai grupuojasi į didesnius, šie – į dar didesnius ir taip toliau. Didžiausi telkiniai yra galaktikų spiečiai, superspiečiai ir gijos, bendrai sudarantys vadinamąjį kosminį voratinklį.

Praktiškai kiekvienos galaktikos centre galima rasti supermasyvią juodąją skylę. Aplinkinėje Visatoje juodosios skylės masė gerai dera su savo galaktikos žvaigždžių mase – yra apie 3000 kartų už pastarąją mažesnė. O kaip buvo ankstyvoje Visatoje, per pirmą milijardą ar du metų po Didžiojo sprogimo?

Kinija antradienį sėkmingai paleido kosminį palydovą, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Kas įdomaus 2023-aisiais įvyko Visatoje, kosmose, Žemėje ir kosmoso industrijoje? O buvo visko – požiūrį į Visatą radikaliai keičiančių atradimų ir keistų spekuliacijų, naujų kosminių misijų ir detalių skaitmeninių modelių.

Visata plečiasi – kuo toliau nuo mūsų yra galaktika, tuo greičiau ir tolsta. Santykis tarp greičio ir atstumo vadinamas Hablo parametru. Jo vertė siekia maždaug 70 km/s vienam megaparsekui, tačiau bandymai išmatuoti tiksliau atvedė prie problemos, vadinamos „Hablo įtampa“, o kartais netgi krikštijam...

Tamsioji materija sudaro apie penkis šeštadalius visos materijos Visatoje; ji telkiasi į halus, kuriuose formuojasi galaktikos ir spiečiai, lemia galaktikų sukimąsi ir gravitacinio lęšiavimo signalus, struktūrų formavimąsi.

Galaktikos Visatoje nėra išsimėčiusios atsitiktinai. Jos telkiasi į grupes ir spiečius, o šiuos jungia gijos. Kartu jie sudaro didelio masto struktūrą, vadinamą kosminiu voratinkliu. Aplinkinėje Visatoje voratinklį pamatyti paprasčiau – tiek dėl to, kad lengviau stebėti jį sudarančias galaktikas, ti...