Dakaro „ginklanešiai“ – sunkioji technika

Šiomis dienomis 2016-ųjų bekelės maratone „Dakaras“ startuosiančios komandos Prancūzijos Le Havro uoste mėnesiui atsisveikina su savo technika: visi motociklai, keturračiai, visureigiai, bei „koviniai“ sunkvežimiai kraunami į lenktynių organizatorių išnuomotus laivus ir išplukdomi į Argentinos sostinę. Tuo pat metu kelionę pradeda ir sportininkus lydinčios mobilios dirbtuvės, sukonstruotos ant įvairių sunkvežimių platformų.

CargoNews.lt apžiūrėjo tris tokias mašinas, padėsiančias lietuvių komandoms.

MAN vietoj „Mercedes“

Benedikto Vanago komanda trejus pastaruosius metus „Dakare“ naudojo „Mercedes-Benz 2638“ įsigytą iš Latvijos drauge su „OSCar“ prototipu. Sunkvežimis buvo konstruojamas tais laikais, kai didžiosios ištvermės lenktynės vyko Afrikos žemyne, o mechanikams tekdavo važiuoti labai panašiais keliais ar bekele, kaip ir sportininkams.

Todėl vilkikas turėjo visų 3 varančiųjų ašių transmisiją, jo kabina buvo sutvirtinti papildomais saugos lankais, viduje sumontuotos „recar“ tipo sėdynės bei daugiataškiai saugos diržai.

„Dakaro“ kovas perkėlus į Pietų Ameriką visi šie dalykai neteko prasmės, nes čia iš stovyklos į stovyklą dažniausiai keliaujama asfaltuotais bendro naudojimo keliais. Būtent tai paskatino B. Vanagą dairytis naujo, geriau pasikeitusius poreikius tenkinančio, sunkvežimio.

Apsvarsčius įvairius galimus variantus buvo pasirinktas triašis MAN su V8 tipo, 16,2 l darbinio tūrio, 680 AG varikliu.

Kone dvigubai didesnę erdvę atsarginėms detalėms ir darbo įrankiams suprojektavo vienas talentingiausių Lietuvoje autosporto inžinierių Edvardas Lucevičius, o pagamino šiauliečių įmonė „Žaibas“.

„Pats geriausias meistro įrankis tampa problema, jei būna padėtas neteisingoje vietoje. Ir atvirkščiai – racionaliai sutvarkyta erdvė gerokai paspartina ir palengvina mechanikų darbą. Važiuodami į kai kurias varžybas (tarkim klasikinio ralio), kai nereikia kartu gabentis tokio kalno amunicijos, čia galima įsikelti patį „kovinį“ automobilį“, – rodydamas savo būsimą darbo vietą „Dakaro“ metu pasakojo Edvardas.

Nuo senojo serviso sunkvežimio ši mašina skirsis dar ir tuo, kad tokie gyvybiškai svarbūs, tačiau gremėzdiški agregatai kaip elektros generatorius ir kompresorius sumontuoti po grindimis. T. y. jie praktiškai „nesuvalgo“ vietos, skirtos atsarginėms detalėms, bet leidžia pastebimai padidinti įrankių arsenalą.

Tarkim, čia buvo surasta vietos skalbyklei, kuri padeda išvengti daugybės rūpesčių dėl sportininkų aprangos estetinio vaizdo.

Dar vienas svarbus dalykas – piloto ir šturmano poilsiui skirta nedidukė kajutė su dviem miegamosiomis vietomis, šaldytuvu bei dušo kabina. Vandens atsargos, kurias su savimi galima vežtis – 600 litrų.

Senam „Renault“ – naujos spalvos

„Dakaro“ senbuvio Antano Juknevičiaus stovykloje taip pat nemažas sujudimas. Keletą pastarųjų metų bekelės maratone startavęs su savadarbiais visureigiais, garantavusiais pragarišką nuovargį ir nesibaigiantį remontą Atakamos dykynėse, „Edas Dakar Racing Team“ lyderis pagaliau persėdo į automobilį, leidžiantį galvoti apie rimtą sportinę kovą.

Tačiau investicijos į „Toyota Hilux Overdrive“ (tai toks pat pikapas, kokiu važiuoja B. Vanagas) atėmė galimybes modernizuoti techninės palydos transporto parką. 2016-ųjų lenktynėse Antaną ir jo šturmaną Mindaugą Slapšį lydės pernykštis „Renault Midlum“ – dviašis sunkvežimis su prailginta šešiaviete kabina ir kiek mažesniu krovinių skyriumi.

Mobiliomis mechanikų dirbtuvėmis šį sunkvežimį pavertė latvių inžinieriai, pagaminę „Dakaro“ maratonui skirtą „OSCar“ prototipą. Visais keturiais ratais varomo „Renault Midlum“ kovinių skyriuje įrengtas miniatiūrinis servisas leidžia spręsti iš esmės visus sunkiausius galvosūkius, su kokiais tik susiduriama technikai itin negailestingose varžybose.

Sunkvežimyje yra du generatoriai („galingas“ ir „tylus“), kompresorius, suvirinimo aparatas, vandens siurblys, hidraulika.

„Edas Dakar Racing Team“ mechanikų komandai vadovausiantis Marijus Bernotas teigė, kad vienintelis dalykas, kurį pakeitė buvo didysis generatorius – tarnavęs ankstesnėse varžybose užleido vietą naujesniam ir efektyviau veikiančiam agregatui.

Be to, A. Juknevičiui talkinantys komunikacijos ir rinkodaros specialistams sukūrus ilgalaikį dalyvavimo bekelės varžybose planą (tikėtina, kad ši komanda dalyvaus kai kuriuose Pasaulio bekelės čempionato etapuose bei „BAJA“ serijos lenktynėse), pritraukus naujų rėmėjų, senukas „Renault Midlum“ buvo nudažytas naujomis spalvomis.

Naujokai pasirinko „Scania“

Keletą „Seat“ kėbulo detalių turintis originalus Vaidoto Žalos ir Sauliaus Jurgelėno visureigis pakrikštytas „BEE Dakar“ vardu startuos T3 klasėje, ir varžysis alternatyvius degalus („Challenge NRJ“) naudojančios technikos įskaitoje.

Šis sprendimas sukūrė kalną papildomų rūpesčių, nes „Agrorodeo“ komandą degalais (jie gaminami pagal patentuotą NEXBTL technologiją iš biomasės) aprūpinti užsimojusi „Neste“ nei Argentinoje, nei Bolivijoje neturi partnerių, todėl naujos kartos dyzelino transportavimu teks rūpintis patiems lenktynininkams.

Teoriškai beveik visą reikiamą kiekį – maždaug 3 tonas – būtų galima sutalpinti į „Agrorodeo“ komandos serviso sunkvežimį „Scania“, tačiau „Dakaro“ taisyklės leidžia vežtis viso labo 20 litrų.

Gera žinia ta, kad Vengrijoje bekelės automobilių varžybose dirbančių mechanikų reikmėms sukurtas serviso modulis nekels rūpesčių dėl pravažumo. Lietuvių įsigyta „Scania“ turi 6×6 transmisiją ir 450 AG variklį, todėl jai „kelias“ yra ten, kur reikia važiuoti.

„Scania Lietuva“ dirbtuvėse šis aparatas buvo nuodugniai patikrintas prieš išlydint į „Dakarą“, todėl nepaisant solidaus mašinos stažo, jokių rūpesčių kilti neturėtų.

Serviso įranga čia tradicinė: generatorius, kompresorius, suvirinimo aparatas, hidraulinis presas, įrankiai, naudojami kėbulo geometrijai atstatyti, aukšto slėgio vandens siurblys. Darius Biesevičius tikino, ruošiantis darbui „Dakare“ pritrūko laiko tik tekinimo staklėms sumontuoti. Atsarginių detalių į „Scania“ kėbulą bus sukrauta maždaug už 80000 eurų.