Jaunatviška energija žavintys lietuviai Dakarą įveikė ir pakeliui dar patyrė nemažai nuotykių. Po „Toyota Hilux“ ratais trečiajame etape po vos nepapuolė motociklininkas, kitą dieną jie prieš pat finišą atliko įspūdingą šuolį, po kurio kliudė medį, o nuo kinų ekipažo gavo niuksą, nors dėl to ant varžovų pernelyg ir nesupyko.
Tuo viskas nesibaigė, nes pirmajame maratoninio išbandymo greičio ruože netoli finišo subyrėjo priekinis visureigio reduktorius. Mazgą pavyko pasikeisti ir lenktynės tęsėsi, tačiau dvi dienos lietuviams buvo kupinos streso.
Viliojo nuotykiai ir išbandymai
E. Juškausko manymu pirmasis Dakaro finišas buvo toks, koks ir turėjo būti, – sėkmingas, bet su nuotykiais. Tai, ką patyrė įveikdamas tuos 8000 kilometrų ralio maratono trasose ir pervažiavimuose virs neįkainojamais prisiminimais, dėl kurių sportininkai neretai ir dalyvauja tokiose lenktynėse.
„Anksčiau lietuviai Dakare važiuodavo neužimdami aukštų pozicijų. Dar prieš penkerius metus tai buvo daugiau kova dėl išlikimo. Turbūt mane tai ir viliojo – tikras nuotykis ir rimtas išbandymas. Ir tikrai nenuvylė – azarto ir įvairių nutikimų netrūko, bet viskas puikiai pavyko“, – kalbėjo sportininkas.
Jis patikino, kad buvo ir keletas dienų, kai greičio ruožus įveikė be klaidų ir ekstremalių nuotykių. Tokie etapai taip pat džiugino, nes leido pagerinti rezultatą. Visgi nebūtų norėję, kad visas Dakaras būtų toks neįsimenantis.
E. Juškausko vairuojamas „Toyota Hilux“ nors ir nėra naujausias modelis, išskyrus reduktoriaus gedimą, pavyzdingai atlaikė visą Dakarą ir netgi sušvelnindavo vairuotojo padarytų klaidų padarinius. Senesniems automobiliams, anot lenktynininko, būdingi dažnesnis gedimai, dėl kurių lenktynėse būna labai apmaudu.
„Gedimams prasidėjus, visas smagumas baigiasi. Kai rezultatas nuo tavęs nepriklauso ir prastėja vien dėl technikos problemų, nusvyra rankos“, – komentavo jis.
Krizę įveikė bendromis jėgomis
Prisimindamas reduktoriaus keitimą, E. Juškauskas sako, kad kritinę situaciją išgyveno bendrų pastangų dėka. Benediktas Vanagas pagelbėjo tarpininkaudamas su „Overdrive“ komanda dėl reikalingų detalių, mechanikai konsultavo telefonu, o jiems su A. Paliukėnu beliko tik pakeisti mazgą.
Jaunasis šturmanas, anot lenktynininko, įsismarkavusį trasoje jį visuomet pristabdydavo, tačiau jei pastebėdavo, kad tempas lėtesnis už jiems įprastą – ir paragindavo spausti akceleratorių.
E. Juškauskas keisti turimo „Toyota Hilux“ kol kas neplanuoja. Anot lenktynininko, iš pradžių reikia įgyti tiek patirties, kad galėtų išnaudoti visas automobilio galimybes. Taip pat galvojant apie aukštesnes pozicijas įprasti vengti rizikingų sprendimų.
„Gali aplenkti varžovą, bet apgadinsi važiuoklę ir tai atsilieps kitą dieną. Išmokau nepatogiomis sąlygomis neskubėti, sulaukti tinkamo momento. Reikia galvoti apie trasos ilgį, sudėtingumą ir reaguoti pagal aplinkybes“, – apie išmoktą pamoką kalbėjo jis.
Dakaras neapleidžia lenktynininko minčių. Grįžęs į Kauną dvi dienas skyrė poilsiui, tačiau po to iškart pradėjo galvoti apie kitų metų startą. Norai išaugo – sieks ne tik finišuoti, bet ir pagerinti pasiektą rezultatą, todėl nuotykių jau norėtų mažiau.