- Šis sezonas tiek jums, tiek ir visai „Red Bull“ komandai klostosi ne per geriausiai, bet jūs vis tiek išliekate ramus. Ar su situacija yra lengviau tvarkytis, kai jau turi 4 čempiono titulus ir iš viso iškovotas 39 pergales?
- Suprantama, kad malonu laimėti kuo daugiau lenktynių, tačiau laimėti norisi kiekvienose varžybose. Šiais metais man yra kur kas sunkiau kovoti dėl pergalių, nors mes stengiamės kiek galime.
- Kokios nuotaikos po pasibaigusių lenktynių Silverstoune? Šeštadienį jums viskas klostėsi lyg ir neblogai: kvalifikacijoje laimėjote antrą poziciją, bet sekmadienį susidūrėte su problemomis ir finišo liniją kirtote tik penktas. Kaip vertinate šias varžybas, po jų praėjus jau beveik savaitei?
- Dėl oro sąlygų varžybos Anglijoje buvo pakankamai sudėtingos. Per kvalifikaciją labai trukdė lietus, tačiau mums pavyko prasibrauti į pirmą starto eilę. Per lenktynes buvome pasirinkę kitokią strategiją nei dauguma, todėl turėjau itin aštrią kovą su Fernandu Alonso. Tai man suteikė gerų emocijų. Žinoma, kad aš norėjau pakilti ant prizininkų pakylos, bet nepavyko.
- Ar jūsų dvikova su F. Alonso Silverstoune buvo įsimintina?
- Taip, man patinka kova trasoje. Aš norėjau kuo greičiau aplenkti ispaną, bet mūsų kova buvo pakankamai ilga. Daug ilgesnė nei planuota. Jei būčiau galėjęs rinktis, aš paprasčiausiai pro jį pravažiuočiau ir viskas. Bet kova išėjo įtempta. Jis pasiskundė, kad aš išvažiavau už baltos linijos ir aš radijo ryšiu gavau pranešimą, kad privalau atkreipt dėmesį į trasos ribas. Bet aš mačiau, kad F. Alonso daro lygiai tą patį. Tačiau, kai įtemptai kovoji su varžovu, paisyti trasos ribų yra sudėtinga, nes lieka per mažai vietos. Beje, viskas buvo korektiška.
- Po antro sustojimo boksuose jūs praradote poziciją, bet vėliau ją susigrąžinote. Kas jums labiau patinka – gintis nuo varžovo ar lenkti?
- Žinoma, kad lenkti. Gindamas poziciją, aš sugebu padaryti kur kas mažiau nei lenkdamas priešininką. Be to, gynybos metu sumažėja greitis. Kur kas maloniau yra važiuoti dideliu greičiu ir laimėti pozicijas. Bet viskas priklauso nuo rezultato finišo metu. Gerai, jei tai prizinės vietos – tuomet gauni šampano ir taurę. O jei finišuoji ketvirtas, tai jums tik paplos per petį ir pasakys: „geras darbas“.
- Iš esmės, jūsų reikalai F-1 čempionatuose visada klostėsi kylančia linija, o dabar kažko trūksta. Kaip tvarkotės su nervais? Ar nekyla minčių, kad kažką darote negerai?
- Aš dažnai savo veiksmus laikau abejotinais, bet dėl to neinu iš proto ir niekam nesiskundžiu. Bet nuolat stengiuosi viską daryti kuo geriau. Tai dalis gyvenimo. Paskutiniai du sezonai man buvo tiesiog puikūs. Aš nė karto nesuabejojau, kad dingo motyvacija. Ir dabar jos nestokoju. Jei pažiūrėsime, kokias pozicijas mūsų komanda užėmė sezono pradžioje, tai pamatysime, jog „Red Bull“ padarė didelę pažangą. Bet priekyje dar ilgas kelias. Vieno žingsnio nepakanka, norint sugrįžti į tas pozicijas, kuriose buvome pernai. Reikia ypatingų pastangų.
- Ar sunku išsaugoti motyvaciją tokioje situacijoje?
- Mano tikslas nepasikeitė – aš noriu būti pačiu geriausiu. Bet į situaciją reikia žiūrėti realiai: konkurencija labai didelė, visi varžovai taip pat labai gerai dirba savo darbą. Galima kartais būti ir ne pirmam, bet reikia visuomet išlikti tarp lyderių. Šiais metais „Red Bull“ turi kur kas daugiau problemų nei ankstesniais sezonais. Kai kas daug geriau jam pasirengė nei mes.
- Kitos lenktynės įvyks Hockenheime. Šioje vokiečių trasoje paprastai būna aštresnė kova nei „Red Bull“ komandos „namų“ lenktynėse Silverstoune?
- Taip, laukia įdomios lenktynės. Į trasą Anglijoje buvo atvažiavę daug mūsų komandos narių su visomis šeimomis, kurie dirba Milton-Kinso bazėje. Jie palaikė mūsų pilotus. Žinoma, kad Silverstoune daugiau žmonių palaikė britų pilotus, bet dabar mes susitiksime Hockenheime, kuri yra vokiečių pilotų „namų“ trasa. Pernai aš laimėjau varžybas Vokietijoje – tai buvo puiki patirtis.
Šalia trasos mačiau galybes Vokietijos vėliavų. Žinoma, šiais metais bus kur kas sunkiau, kadangi labai gerai atrodo „Mercedes“ komanda. Mano tikslas – prizinė vieta. Būtų itin malonu gerai pasirodyti prieš vokiečių žiūrovus.
- Prieš Austrijos GP jums teko vairuoti Gerhardo Bergerio „Ferrari 88C“. Ar norite pavairuoti dar kokį nors istorinį automobilį?
- Tai nelengvas klausimas. Yra begalės istorinių automobilių, kurie buvo labai puikūs skirtingais laikais. O jei kalbėti iš esmės, tai, matyt, rinkčiausi dešimto dešimtmečio vidurio „Williams“.
- O jei tektų rinktis iš įprastinių automobilių. Arba motociklų?
- Įdomus klausimas. Gal tikrinate mano žinias? Gerai... Aš rinkčiausi roudsterį „BMW 507“, „Ferrari 250 California“, „Ferrari F40“ ir seną motorolerį „Vespa“. Dar galėčiau išvardyti kokių 20 gerų istorinių mašinų. „NSU Max“ motociklas – tai mylimiausias mano senelio modelis.
- Ką norėtumėt nuveikti dar iki pensijos?
- Iškovoti dar ne vieną „Formulės-1“ čempiono titulą, su nuosava „Vespa“ pasivažinėti italų miestų gatvėmis ir daug keliauti. Bet keliauti ne taip, kaip dabar: važinėju labai daug, bet nieko nematau. Man reikia laiko, noriu pamatyti pasaulį. Ir kada nors noriu būti niekam neįsipareigojęs.