Kovo viduryje A. Narbekovą sukrėtė bendražygio Antano Vingilio netektis. Ilgametis Lietuvos jaunimo rinktinių treneris pastaruoju metu A. Narbekovo vardo akademijoje užėmė direktoriaus pareigas.
„Jei ne ta skaudi netektis, iškeliavo Antanas (Vingilys), tai, ką mūsų berniukai padarė, turiu omeny U-16 komanda, yra nuostabu, galima tik kepurę nukelt. Kėlėme tikslą – patekti į šešetuką, tą ir padarėme. Manau, labai geras pasiekimas. Ir iš finansinės pusės pasisekė, varžėsi 5 komandos iš Vilniaus, 1 iš Kauno, mažai išvykų, mažiau išlaidų kelionėms.
Labai įdomu buvo išmėginti jėgas su stipriomis komandomis. Iš esmės, šiuo sezonu esame patenkinti“, – laidoje kalbėjo akademijos vadovas A. Narbekovas.
2015 metais įkurta jo vardo akademija kitąmet švęs 10 metų jubiliejų. Anot jos įkūrėjo ir vadovo, šiuo metu organizacija po A. Vingilio netekties atsidūrė tam tikroje kryžkelėje.
„Kalbant apie mūsų viziją, kaip galėtume atrodyti po penkmečio, sunku pasakyti. Antanas buvo akademijos ir galva, ir smegenys, pagrindinis motoras, kuris viską darė.
Manau, ta vizija nėra tokia tolima, o noras – toliau ugdyti mažiukus, treniruoti futbolo kelią pradedančius vaikus. Kalbant apie vyresnius, trys U-16 komandos vaikinai iškeliauja į Austriją stažuotei metams.
Kiti U-16 komandos vaikinai kitą sezoną varžysis U-18 čempionate, nes nėra U-17 pirmenybių. Turime pasiūlymų jungtis su kita akademija“, – teigė A. Narbekovas.
Jis turi pastabų dabartinei šalies futbolo akademijų sertifikavimo sistemai, o taikytą „Anderlecht“ programą vadina nesusipratimu.
„Mano asmenine nuomone, ta „Anderlecht“ programa – visiškas nesusipratimas. Jei jau taikoma ta programa, kodėl ne visiems? Duota medžiaga tik išskirtiniams. Bet tai Lietuvos rinktinė – visų mūsų, ar ne? Aš to nesupratau, kaip ir viso projekto“, – kalbėjo A. Narbekovas. Anot jo, būtent auklėtinių tėvai – kertinė detalė, leidžianti išgyventi akademijai.
„Mes iš tėvų gyvename. Jei ne mūsų superiniai tėvai, tada nežinau... Tėvai prisideda savo darbais, mes treneriai – savo jėgomis, ir turime bendrą rezultatą. Yra tokių akademijų, kurios naudojasi savivaldybių infrastruktūra, dar gauna papildomai lėšų iš sertifikavimo, tuomet gali judėti į priekį.
Mes savo ruožtu turime verstis per galvą, kad turėtume kur žaisti. Vaikų galime pririnkti daug, bet ką darysime, jei neturime kur jų treniruoti“, – teigė A. Narbekovas.
Remiantis Registrų centro pateikiamais duomenimis, akademija pernai fiksavo nedidelį pelną (6,8 tūkst. €), pajamos sudarė beveik 26,3 tūkst. eurų. Dar pandemijos 2021 metais akademija fiksavo nedidelį nuostolį (765 €), ar sunku subalansuoti nedidelės futbolo akademijos biudžetą?
„Faktas, išlaikyti akademiją sunku. „Sportimos“ maniežo vieno aikštės ketvirčio kaina treniruotei apie 64 ar 67 €, jei 5 kartais per savaitę, 20 kartų per mėnesį, paskaičiuokite, kokia suma gaunasi.
Dėl to akademijos pakėlė savo kainas, nes kitaip neišsilaikysi. Buvo toks etapas, kai su Antanu apskritai dirbome tik iš idėjos, nes viskas žvėriškus pinigus kainuoja. Jei ne superiniai auklėtinių vaikai, būtume užsidarę“, – teigė A. Narbekovas.
