Garsusis demaršas
Po 2008-ų sezono, kai FBK „Kaunas“ A lygos čempionate liko antras, kauniečiai surengė garsųjį demaršą – pasitraukė iš šalies elitinės futbolo lygos.
„Kaunas“ daro demaršą ir pereina į pirmą lygą. Kodėl traukiamės iš A lygos? Kai kurie praėjusio sezono įvykiai prasilenkė su sportiniais principais. Savo demaršu norime parodyti Lietuvos futbolo federacijai (LFF), kad nesutinkame su kai kuriomis jos pozicijomis“, − 2009 metų kovo mėnesį, prieš naujo sezono pradžią pareiškė tuometis klubo prezidentas Gintaras Ugianskis.
Taip kauniečiai apeliavo į nesąžiningą, anot jų, teisėjavimą 2008 metų A lygos čempionate. LFF atsakas buvo netikėtas – komandai neleista žaisti šalies pirmoje lygoje. Todėl „Kaunui“ teko rungtyniauti tik Lietuvos antroje lygoje. Po metų komanda iškovojo teisę rungtyniauti pirmoje lygoje, o 2011-ais grįžo į A lygą. Deja, tik vienam sezonui. Jam pasibaigus, klubas nutraukė savo veiklą.
Ištikimiausių fanų „Kaunas Ultras“ iniciatyva buvo sukurtas naujas futbolo bendruomenės klubas „Kaunas“. Tačiau ši komanda, dabar rungtyniaujanti Lietuvos pirmos lygos pirmenybėse, sporto laimėjimais kol kas nedžiugina.
Tapo laureatais
2008-i metai „Kaunui“ buvo išskirtiniai. Tada stipriausias Lietuvos klubas pirmą kartą istorijoje įveikė du UEFA Čempionų lygos kvalifikacinius etapus. Pirmame etape du kartus nesunkiai nugalėta „Santa Coloma“ (Andora), o antrame teko susigrumti su Škotijos futbolo milžinu Glazgo „Rangers“ klubu.
Glazge sužaidę be įvarčių, mūsiškiai savo aikštėje šventė pergalę 2:1. Kauniečiams tereikėjo iš tolesnių varžybų išstumti Olborgo „Aalborg BK“ (Danija), ir jie būtų patekę į Čempionų lygos grupės varžybas. Tačiau ši užduotis pasirodė per sunki: Danijos ekipai abu kartus nusileista vienodu rezultatu − 0:2.
Per klubo gyvavimo istoriją net šeši FBK „Kaunas“ komandos žaidėjai buvo išrinkti geriausiais Lietuvoje rungtyniaujančiais futbolininkais: Audrius Kšanavičius (1999), Andrius Velička (du kartus, 2000 ir 2006), Remigijus Pocius (2001), Darius Maciulevičius (2003), Andrius Gedgaudas (2004) ir brazilas Rafaelis Ledesma (2007).
Legionierių gausa
2007-ais, kai „Kaunas“ paskutinį kartą tapo Lietuvos čempionu, komandai atstovavo vartininkai: Marianas Kello, Mindaugas Malinauskas ir Estebanas Dreeris, gynėjai: Mindaugas Stonys, Mindaugas Bagužis, Akaki Chubutija, Pascalis Mendy, Dainius Kunevičius, Mantas Fridrikas, Mahomedas Arouri, Adrianas Mrowiecas, Yanko Vylkanovas, Nerijus Radžius ir Darius Sanajevas, saugai: Marius Činikas, Giedrius Barevičius, Andrius Bartkus, Givi Kvaracchelija, Nukri Mančchava, Edinas Pehličius, Tomas Vyšniauskas, Audrius Kšanavičius (iki liepos mėnesio) ir Olegas Strachanovičius (iki liepos mėnesio), puolėjai: Mindaugas Grigalevičius, Aivaras Laurišas, Artūras Rimkevičius, Rafaelis Ledesma, Fernando Screpis, Arkadiuszas Klimekas ir Ričardas Beniušis (iki liepos mėnesio).
Tą sezoną komandą pradėjo treniruoti baltarusis Vladimiras Kurnevas, balandžio mėnesį jį pakeitė bulgaras Angelas Červenkovas, vėliau − baltarusis Andrejus Zigmantovičius, nors formaliai strategu buvo įvardijamas vartininkų treneris Artūras Ramoška.
2007 m. sezoną „Kauno“ ekipoje baigė net 13 legionierių: 3 gruzinai (A. Chubutija, N. Mančchava ir G. Kvaracchelija), 2 lenkai (A. Klimekas ir A. Mrowiecas), 2 argentiniečiai (E. Dreeris ir F. Screpis), bosnis (E. Pehličius), slovakas (M. Kello), senegalietis (P. Mendy), tunisietis (M. Arouri), bulgaras (Y. Vylkanovas) ir brazilas (R. Ledesma).
„Kaunui“ per visą istoriją yra atstovavę labai daug užsieniečių, nemažai jų išmoko kalbėti lietuviškai: gruzinai N. Mančchava, A. Chubutija, brazilas R. Ledesma, bosnis E. Pehličius ir makedonas Muharemas Bajrami.
Pagerino čempionatų rekordą
„Savaitraštis Kaunui“ pasidomėjo, kur karjerą tęsia lietuviai, paskutinį kartą su „Kaunu“ tapę Lietuvos čempionais, kaip susiklostė įsimintiniausių legionierių gyvenimas.
R. Beniušis pakeitė nemažai Lietuvos ir užsienio klubų. Jis žaidė Edinburgo „Hearts“ (Škotija), Liepojos „Metalurgs“ (Latvija), Dunaiska Stredos DAC (Slovakija), Rananos „Hapoel“ (Izraelis), Marijampolės „Sūduvos“ ir Pakruojo „Kruojos“ komandose. Nuo šio rudens R. Beniušis vilki Kazlų Rūdos „Šilo“ marškinėlius.
A. Rimkevičius viename klube taip pat ilgai neužsibūdavo. Jis žaidė Tauragės „Tauro“, Vilniaus „Vėtros“, „Šiaulių“, Panevėžio „Ekrano“ komandose, legionieriaus duonos ragavo Suomijoje, Graikijoje ir egzotiškame Brunėjuje.
2012 metais, atstovaudamas „Šiauliams“, A. Rimkevičius A lygos pirmenybėse įmušė 35 įvarčius ir pagerino visų laikų Lietuvos čempionatų rekordą.
Dabar jis vilki Kauno „Stumbro“ marškinėlius ir yra vienas iš rezultatyviausių šio sezono A lygos čempionato žaidėjų.
M. Činikas, atsisveikinęs su „Kaunu“, rungtyniavo „Hearts“, Minsko „Partizan“ ir „Minsk“ (Baltarsusija), Liepojos „Metalurgs“, „Sūduvoje“. Dabar jis legionieriaus duoną kremta Estijoje, Silamajės „Kalev“ klube.
M. Fridrikas iki 2012 metų žaidė „Kaune“. Vėliau išvyko į Daniją, atstovavo Odensės „Fyn“ ekipai. Grįžęs į Lietuvą vilkėjo Šiaulių „Šiaulių“, Vilniaus „Žalgirio“ marškinėlius, dabar rungtyniauja Utenos „Utenio“ ekipoje.
G. Barevičius žaidė „Sūduvoje“, paragavo legionieriaus duonos Suomijoje, „Atlantis“ klube. Vėliau žaidė „Žalgiryje“, Trakų „Trakų“ komandose. Dabar rungtyniauja Radviliškio „Lokomotyve“.
M. Bagužis rungtyniavo „Kruojoje“, „Metalurgs“, o nuo 2013-ų vilki Silamajės „Kalev“ komandos marškinėlius.
T. Vyšniauskas atstovavo „Šilutei“, Kauno „Atletui“, Klaipėdos „Atlantui“, „Taurui“, „Kruojai“. Dabar gina Telšių „Džiugo“ garbę.
M. Malinauskas žaidė „Šilutės“ ekipoje, vėliau patraukė į užsienį – rungtyniavo Latvijoje, Vengrijoje. Grįžęs į tėvynę, vilkėjo „Šiaulių“, „Kruojos“ marškinėlius. Dabar karjerą tęsia „Atlanto“ klube.
A. Bartkus vilkėjo „Šilutės“, „Šiaulių“ marškinėlius, o pastaruoju metu gina „Atlanto“ garbę.
M. Stonys žaidė „Atlante“, Narvos „Trans“ (Estija), Jonavos „Lietavoje“. Šiemet yra „Spyrio“ komandos narys.
A. Kšanavičius buvo išvykęs į Škotiją, žaidė „Hearts“ ekipoje, vėliau rungtyniavo „Lietavoje“, nuo 2012-ų atstovauja „Spyriui“.
Baigė karjeras
D. Sanajevas po čempioniško sezono „Kaune“ dar metus žaidė Šilutės „Šilutėje“, o 2008 metų rudenį baigė profesionalaus futbolininko karjerą.
D. Kunevičius nuo 2011 taip pat rungtyniauja tik mėgėjiškai. Atsisveikinęs su „Kaunu“, jis žaidė Kauno „LKKA ir Teledema“, „Atlantis“ (Suomija) ekipose.
A. Laurišas 2007-ais „Kaunui“ atstovavo tik nuo rugsėjo mėnesio. Su daugkartinių Lietuvos čempionų klubu jis atsisveikino 2009-ais. Vėliau trumpai žaidė „Taure“. Jau keleri metai, kai A. Laurišas nerungtyniauja.
N. Radžius buvo išvykęs į Lenkiją, atstovavo Lodzės LKS ekipai. Vėliau kelis sezonus žaidė „Sūduvoje. Pareiškęs, kad baigė profesionalo karjerą, dar rungtyniavo Vilniaus MRU komandoje, kuri žaidžia šalies pirmoje lygoje.
M. Grigalevičius rungtyniavo „Vėtros“, „Tauro“ ir Vilniaus REO komandose, žaidė Armėnijos ir Norvegijos klubuose. Praėjusį sezoną Mindaugas dar vilkėjo Vilniaus MRU marškinėlius.
Vedė lietuves
Brazilas R. Ledesma 2007 metais buvo išrinktas geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku. Jis vedė lietuvę Simoną Skripkaitę, su ja augina berniuką ir mergaitę. Atsisveikinęs su „Kaunu“, brazilas žaidė Baltarusijoje − Minsko „Partizan“ ir „Dinamo“ komandose. Vėliau rungtyniavo „Sūduvoje“.
Pastaruoju metu brazilas žaidžia ten, kur gerokai šilčiau, – Kipre, Maltoje. Dabar jis atstovauja „Slieme Wanderers“ (Malta) ekipai.
Gruzinas G. Kvaracchelija 2008 metais sumainė aukso žiedus su lietuve Agne Visockyte, su ja susilaukė dviejų dukterų. Palikęs „Kauną“, saugas žaidė Baltarusijoje, Gruzijoje, o pernai sportinius batelius pakabino ant vinies.
Čempioniško „Kauno“ treneriai
„Kaunas“ Lietuvos futbolo istorijoje įsiminė ne vien puikiais rezultatais, bet ir savininku Vladimiru Romanovu, kuris trenerius keitė kaip kojines. Tik Sauliui Širmeliui komandai vadovauti pavyko ilgesnį laiką.
„Kauno“ treneriai (nuo tada, kai ekipa tapo Lietuvos čempione, iki čempioniško sezono pabaigos):
Šenderis Giršovičius (1999 m.);
Andrejus Balis (nuo 1999 m. gruodžio pabaigos iki 2000 m. sausio pabaigos);
Šenderis Giršovičius (nuo 2000 m. vasario pradžios iki 2000 m. rugsėjo);
Julius Kvedaras (nuo 2000 m. rugsėjo iki spalio pradžios);
Saulius Širmelis (nuo 2000 m. spalio pradžios iki 2003 m. gegužės pradžios);
Romas Rudzevičius (nuo 2003 m. gegužės pradžios iki birželio pradžios);
Sergejus Borovskis (nuo 2003 m. birželio pradžios iki 2004 m. balandžio pradžios);
Šenderis Giršovičius (nuo 2004 m. balandžio 7 d. iki rugsėjo pradžios);
Valdas Ivanauskas (nuo 2004 m. rugsėjo 9 d. iki 2005 m. balandžio 29 d.);
Eugenijus Riabovas (nuo 2005 m. balandžio 29 d. iki gegužės 2 d., nuo 2005 m. liepos 27 iki rugpjūčio 4 d.);
Aleksandras Piskariovas (nuo 2005 m. gegužės 2 d. iki liepos 26 d.);
Igoris Pankratjevas (nuo 2005 m. rugpjūčio 5 d. iki lapkričio 9 d.);
Eduardas Malofejevas (nuo 2005 m. gruodžio 14 d. iki 2006 m. birželio 22 d.);
Eugenijus Riabovas (nuo 2006 m birželio 22 d. iki 2007 m. vasario 5 d.);
Vladimiras Kurnevas (nuo 2007 m. vasario 5 d. iki balandžio 16 d.);
Angelas Červenkovas (nuo 2007 m. balandžio 16 d. iki birželio pabaigos);
Artūras Ramoška (nuo 2007 m. birželio pabaigos iki 2008 m. liepos).