Tai bus tik trečiasis toks kartas istorijoje: prieš tai vyrų golbolo (kitaip – aklųjų riedulio) atstovų lietuviai neturėjo tik 1992-aisiais Barselonoje bei 1996-aisiais Atlantoje, o paskui šešis sykius iš eilės golbolininkai džiugino savo pasirodymais ir su retomis išimtimis vežė namo paralimpinius medalius – aukso (2016 m.), sidabro (2000 ir 2008 m.) bei bronzos (2021 m.).
Nors Lietuvos vyrai tebėra vieni pasaulio reitingo lyderių (atsilieka tik nuo pirmaujančios Brazilijos), jiems šį sykį nepavyko sugriebti kelialapio į Prancūzijos sostinę – Europos golbolo čempionato finale jie 3:8 nusileido varžovams iš Ukrainos. Pastarieji vieninteliai iš Europos šalių, neskaičiuojant šeimininkų teisėmis vietą sau rezervavusių prancūzų, ir prasibrovė į paralimpinį turnyrą, kuriame komandų gretos susitraukė nuo dešimt iki aštuonių.
„Visur per vieną laiptelį, kur buvo galimybė patekti, nepateko. Aš manau, kad dabar golbolo rinktinė labai smarkiai ruošis Los Andželo paralimpinėms žaidynėms. Golbolas Lietuvoje yra stipriausia neįgaliųjų sporto šaka, nors lengvoji atletika irgi neką atsilieka. Faktas, kad bus transliuojamos paralimpinės žaidynės, o dėl to, kad mūsų golbolistų nėra, bus mažiau tų transliacijų. Vien grupėse kiek rungtynių būtų, o paskui ir atkrintamosiose. Golbolo rinktinės indėlis į neįgaliųjų sporto viešinimą ir matomumą yra didžiulis, o šiemet mes tai prarandame.
Bet kamuolys yra apvalus ir susidomėjimas vis tiek jaučiamas. Paralimpiniame judėjime nesu labai didelis senbuvis, esu jame nuo 2010 metų. Tai iš principo, kai 2012-aisiais išvažiavome į Londoną, per visas žaidynes Lietuvos spaudoje tebuvo dvi žinutės: kad išlydėjo prezidentė ir kad grįžome be medalių. Ir viskas.
Tai patys suprantate, kiek dabar mūsų visuomenė yra pažengusi į priekį ir kiek apskritai daugiau supranta apie žmogų. Tikrai yra labai smagu, kad mes sparčiai žingsniais žengiame į priekį link supratimo, kad visi žmonės yra žmonės. Tai atsispindi ir padidėjusiame žiniasklaidos, ir TV dėmesyje“, – teigia Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) prezidentas Mindaugas Bilius.
Golbolo rinktinės nepatekimas į paralimpines žaidynes smarkiai sumažino ir mūsų šalies sportininkų būrį Paryžiuje, kuriame jos garbę gins vienženklis atletų skaičius – devyni. Mažiau, vos keturi, Lietuvos paralimpiečiai yra dalyvavę tik pirmoje po nepriklausomybės atkūrimo Barselonos paralimpiadoje.
Tiesa, tuomet jie pasistengė iš peties ir pasidarbavo itin produktyviai: su apdovanojimais grįžo visa ketveriukė, o lengvaatletė Sigita Kriaučiūnienė jų iškovojo net keturis – tris sidabro (800 m, 1500 m ir 3000 m bėgimo rungtyse) ir 1 bronzos (400 m bėgime).
„Delegacija, imant individualias sporto šakas, yra viena iš didesnių. Jeigu būtų prisidėję dar šeši golbolo rinktinės žaidėjai, būtų jau penkiolika. Dar viena mūsų paralimpietė dziudo imtynininkė taip pat būtų dalyvavusi, bet ji patyrė traumą ir negali važiuoti. Metų pradžioje mes dėliojome, kad jei bus penki-šeši sportininkai, bus labai gerai, o dabar yra devyni ir mes tuo labai džiaugiamės, nes visa atrankos sistema yra stipriai pasikeitusi nuo 1992-ųjų“, – tvirtina LPAK vadovas.
Praėjusiose žaidynėse Tokijuje lietuviai ant prizininkų pakylos lipo tris kartus: bronzos medalius užsikabino plaukikas Edgaras Matakas, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis ir ta pati Lietuvos golbolo rinktinė.
Ambicijų ne tik garbingai sudalyvauti, bet ir siekti aukštumų yra ir šiemet.
„Nuotaikos – tokios laukimo, nes vis tiek skrendame į varžybas, kuriose niekada nežinai, kaip bus. Skrendame su viltimi ir su žinojimu, kad gerai atstovausime Lietuvai. O savo darbo vaisius ir rezultatus pamatysime pačiose žaidynėse.
Mano, kaip vadovo, filosofija yra ta, kad sportininkai sudalyvautų aukščiau savo galimybių, kad kiekvienas pasiektų savo geriausią asmeninį rezultatą – tai būtų laimėjimas tiek jam, tiek Lietuvai. O vietos priklausys ir nuo kitų varžovų, kaip jie bus pasiruošę. Tikrai sunku prognozuoti. Galvojame, kad į pirmus aštuntukus turi papulti, o kaip bus toliau, čia jau priklausys ir nuo jų pačių, ir nuo jų varžovų“, – svarsto M. Bilius.
Pats 2016-aisiais Rio de Žaneire čempionu rutulio stūmimo rungtyje tapęs dabartinis LPAK prezidentas tikisi, kad lietuviai gali sužibti auksu ir Paryžiuje.
„Yra dalis sportininkų, kurie iš tirkųjų gali pretenduoti ir į aukščiausios prabos medalį. Jų tikrai yra ne vienas ir ne du, visi jie turi galimybes. Tokijuje buvo gerai – trys bronzos medaliai ir ne tiek daug trūko iki aukso. Tai čia vėlgi, kaip viskas susiklostys tą dieną. Taip, tikimybė yra ir, aišku, kad norėtųsi, labai norėtųsi, bet reikia palaukti ir pažiūrėti. Jeigu bus medalių, bus smagu. Visi turi galimybes juos iškovoti. Ir visi jie jau yra nugalėtojai, nes dalyvaus šiose žaidynėse“, – tikina jis.
Palyginti su praėjusiomis paralimpinėmis žaidynėmis, mūsiškiai, sėkmės atveju, bus apdovanoti gerokai didesnėmis premijomis.
Jei po Tokijo kilus pasipiktinimo bangai dėl didžiulės prarajos tarp aukštas vietas iškovojusių paralimpiečių ir olimpiečių premijų, kurios tuo metu skyrėsi maždaug 7-8 kartus, jos pirmiesiems buvo skubiai, išimties tvarka, padvigubintos, tai po Paryžiaus panašių veiksmų vastybei imtis nebereikės.
To priežastis – dabar paralimpiečiai, anksčiau gaudavę tik aštuntadalį, gaus pusę to, kas numatyta olimpiečiams. Taigi už laimėtą auksą bus paskatinti 83 847,5 Eur, už sidabrą – 41 937,5 Eur, už bronzą – 31 460 Eur, o už ketvirtą vietą – 16 755 Eur.
Tiesa, perpus mažesnės bus ne tik paralimpiečių premijos, bet ir gretos, kurioms jos bus skiriamos: jei olimpiečiai yra apdovanojami už pirmas aštuonias vietas, tai paralimpiečiai, norėdami vienokios ar kitokios finansinės paskatos, turi patekti tarp keturių geriausiųjų.
„Ar tai teisinga? Manau, kad neteisinga, tuo klausimu ir dirbame, kad ateityje tai pasikeistų. Sportininkai turėtų būti įvertinti lygiai taip pat. Bet, kaip žinote, nuo 2025 metų sausio 1 dienos premijos visiems – olimpiečiams ir paralimpiečiams – taps vienodos, jos bus prilygintos dabartinėms paralimpiečių premijoms. Jau yra priimtas įstatymas. O tų premijų dar labiau nesukelsi“, – aiškina M. Bilius.
Paryžiaus paralimpinėse žaidynės tęsis nuo rugpjūčio 28 iki rugsėjo 8 dienos.
Paralimpiadoje Prancūzijos sostinėje Lietuvai atstovaus šie sportininkai: lengvaatlečiai Andrius Skuja, Aušra Garunkšnytė, Donatas Dundzys, Oksana Dobrovolskaja ir Eivydė Vainauskaitė, plaukikai Edgaras Matakas ir Gabrielė Čepavičiūtė, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis bei šaulė Raimeda Bučinskytė.
Andrius Skuja (32 m.) – lengvoji atletika: rutulio stūmimas
Lietuvos paralimpinės rinktinės lengvaatletis, turintis judėjimo negalią ir besivaržantis F46 negalios klasėje. Andriaus Skujos rungtis – rutulio stūmimas. Deimanto Jusio treniruojamam šiauliečiui 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinės žaidynės – antrosios karjeroje. Andrius Skuja per karjerą ne kartą yra tapęs Europos čempionu ir Senojo žemyno pirmenybių prizininku.
Aušra Garunkšnytė (33 m.) – lengvoji atletika: maratonas
Lietuvos paralimpinės rinktinės lengvaatletė, turinti regėjimo negalią ir besivaržanti F12 negalios klasėje. Aušros Garunkšnytės rungtis – maratonas. Jono Žakaičio treniruojamai sportininkei 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinės žaidynės – debiutinės. A. Garunkšnytė 2021 m. Turėjo startuoti Tokijo žaidynėse, tačiau neišvyko dėl traumos. A. Garunkšnytė – pirmoji Lietuvos moteris maratonininkė paralimpinėse žaidynėse. A. Garunkšnytė maratoną bėga padedama gido Lino Mikalainio.
Donatas Dundzys (32 m.) – lengvoji atletika: rutulio stūmimas ir disko metimas
Lietuvos paralimpinės rinktinės lengvaatletis, turintis judėjimo negalią ir besivaržantis F37 negalios klasėje. Donato Dundzio rungtys – rutulio stūmimas ir disko metimas. Jono Baltrušaičio treniruojamas alytiškis D. Dundzys per karjerą ne kartą yra tapęs Europos ir pasaulio čempionatų prizininku. D. Dundziui 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinės žaidynės – antrosios karjeroje.
Edgaras Matakas (25 m.) – plaukimas
Lietuvos paralimpinės rinktinės plaukikas, turintis regėjimo negalią ir besivaržantis S11 negalios klasėje. E. Matako rungtys – 50 metrų plaukimas laisvu stiliumi ir 100 metrų plaukimas krūtine. Ramūno Leono treniruojamam kauniečiui 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinės žaidynės – trečios karjeroje. 2021 m. Tokijo žaidynėse E. Matakas iškovojo bronzą. Plaukikas yra tapęs Europos ir pasaulio čempionu bei prizininku.
Eivydė Vainauskaitė (20 m.) – lengvoji atletika: rutulio stūmimas
Lietuvos paralimpinės rinktinės lengvaatletė, turinti judėjimo negalią ir besivaržanti F46 negalios klasėje. Eivydės Vainauskaitės rungtis – rutulio stūmimas. Specialisto Deimanto Jusio treniruojamai jaunai ir perspektyviai sportininkei iš Šiaulių, atstovaujančiai šaliai aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose, 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinės žaidynės – debiutinės.
Gabrielė Čepavičiūtė (18 m.) – plaukimas
Lietuvos paralimpinės rinktinės plaukikė, turinti judėjimo negalią ir besivaržanti S6 negalios klasėje. G. Čepavičiūtės rungtys – 100 metrų plaukimas nugara ir 200 metrų plaukimas kompleksiniu būdu. Rasos Mažutaitienės treniruojamai G. Čepavičiūtei, atstovaujančiai Lietuvai pasaulio ir Europos čempionatuose, 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinės žaidynės – pirmosios karjeroje. Gabrielė Čepavičiūtė – pirmoji Lietuvos plaukikė moteris paralimpinėse žaidynėse per mūsų šalies istoriją.
Oksana Dobrovolskaja (28 m.) – lengvoji atletika: disko metimas
Lietuvos paralimpinės rinktinės lengvaatletė, turinti regėjimo negalią ir besivaržanti F11 negalios klasėje. Oksanos Dobrovolskajos rungtis – disko metimas. Teresės Nekrošaitės treniruojamai sportininkei 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinės žaidynės – antrosios karjeroje. Oksana Dobrovolskaja atstovauja Lietuvai aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose – Europos ir pasaulio čempionatuose.
Osvaldas Bareikis (30 m.) – dziudo imtynės
Lietuvos paralimpinės rinktinės dziudo imtynininkas, turintis regėjimo negalią ir besivaržantis J2 negalios klasėje. O. Bareikis dalyvauja svorio kategorijos iki 73 kg varžybose. Algio Mečkovskio treniruojamam dziudo imtynininkui 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinės žaidynės – jau trečiosios karjeroje. 2021 m. Tokijo žaidynėse O. Bareikis iškovojo bronzą. O. Bareikis yra tapęs Europos čempionato ir kitų tarptautinių turnyrų prizininku.
Raimeda Bučinskytė (50 m.) – šaudymas
Lietuvos paralimpinės rinktinės šaulė, turinti judėjimo negalią ir besivaržanti P2 rungtyje – šaudyme į taikinius iš 10 metrų atstumo pneumatiniu pistoletu. Dešimt metų tarptautinėse aukščiausio lygio varžybose Lietuvai atstovaujanti Raimeda Bučinskytė yra tapusi Europos vicečempione, kitų tarptautinių turnyrų prizininke. Raimedai Bučinskytei 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinės žaidynės – debiutinės.
Lietuvos paralimpiečių startų Paryžiuje tvarkaraštis (Lietuvos laiku):
Rugpjūčio 28 d., trečiadienis
21.00 val. Paryžiaus vasaros paralimpinių žaidynių atidarymo ceremonija
Rugpjūčio 30 d., penktadienis
11.07 val. Plaukimas. Gabrielė Čepavičiūtė (SM6 klasė – 200m kompleksiniu būdu). Atranka
19.01 val. Plaukimas. Gabrielė Čepavičiūtė (SM6 klasė – 200m kompleksiniu būdu). Finalas
21.50 val. Lengvoji atletika. Donatas Dundzys (F37 klasė – rutulio stūmimas). Finalas
Rugpjūčio 31 d., šeštadienis
12.42 val. Plaukimas. Edgaras Matakas (S11 klasė – 50m laisvu stiliumi). Atranka
13.00 val. Šaudymas. Raimeda Bučinskytė (10 metrų pneumatiniu pistoletu). Atranka
15.45 val. Šaudymas. Raimeda Bučinskytė (10 metrų pneumatiniu pistoletu). Finalas
21.27 val. Plaukimas. Edgaras Matakas (S11 klasė – 50m laisvu stiliumi). Finalas
Rugsėjo 3 d., antradienis
13.00 val. Lengvoji atletika. Oksana Dobrovolskaja (F11 – disko metimas). Finalas
Rugsėjo 4 d, trečiadienis
11.05 val. Lengvoji atletika. Andrius Skuja (F46 klasė – rutulio stūmimas). Finalas
13.02 val. Lengvoji atletika. Eivydė Vainauskaitė (F46 klasė – rutulio stūmimas). Finalas
Rugsėjo 5 d., ketvirtadienis
11.10 val. Plaukimas. Edgaras Matakas (SB11 klasė – 100m krūtine). Atranka
19.01 val. Plaukimas. Edgaras Matakas (SB11 klasė – 100m krūtine). Finalas
Rugsėjo 6 d., penktadienis
11.00 val. Dziudo imtynės. Osvaldas Bareikis (J2 klasė – svorio kategorija iki 73 kg). Atranka
17.00 val. Dziudo imtynės. Osvaldas Bareikis (J2 klasė – svorio kategorija iki 73 kg). Finalai
12.50 val. Lengvoji atletika. Donatas Dundzys (F37 klasė – disko metimas). Finalas
Rugsėjo 7 d., šeštadienis
10.57 val. Plaukimas. Gabrielė Čepavičiūtė (S6 klasė – 100m nugara). Atranka
18.53 val. Plaukimas. Gabrielė Čepavičiūtė (S6 klasė – 100m nugara). Finalas
Rugsėjo 8 d., sekmadienis
Lengvoji atletika. Aušra Garunkšnytė (T12 klasė – maratonas). Starto laikas paaiškės vėliau.
