Svarbu per daug neprisirengti
Norint teisingai bėgioti šaltuoju metų sezonu, būtinas specialus pasiruošimas. Visų pirma, reikia tinkamai pasirinkti aprangą. Sporto treneris bei maratonų bėgikas Mindaugas Šatkus įsitikinęs, kad sportuojant, o ypač bėgant, lauke šaltuoju metų sezonu svarbiausia yra neapsirengti per šiltai.
Jei bėgama lauke, kai termometro stulpelis rodo iki -10 ° C temperatūros, užtektų termo marškinėlių ir striukės, kuri apsaugotų nuo vėjo. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas galvos apdangalams, nes, pasak bėgiko, galva yra šilumos šaltinis.
„Bėgant šaltuoju metų sezonu būtinai reikia pasirūpinti plona kepure arba juosta. Taip pat per didesnius šalčius reikėtų turėti kaklajuostę, jog apsaugotume kaklą bei su ja užsidengtume burną nuo šalčio“, – teigia bėgimo entuziastas M. Šatkus.
Be to, labai svarbu, kad sporto metu susidariusio prakaito drėgmė nesilaikytų ant kūno. Todėl fizinio krūvio metu suprakaitavus nereikėtų daryti atvėsimo pratimų lauke ir kuo greičiau grįžus namo pasikeisti sudrėkusius drabužius į sausus.
Padeda išvengti peršalimo
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus sako, kad pagrindinė taisyklė renkantis aprangą bėgimui lauke, prie esamos lauko temperatūros pridėti 10° C šilumos.
„Pavyzdžiui, jeigu lauko temperatūra yra +5° C, tai norint bėgti reikėtų pasirinkti tokią aprangą, lyg jeigu eitume pasivaikščioti prie +15° C šilumos“, – tikina K. Linkus ir priduria, kad bėgimas lauke, lyginant su sportu uždarose patalpose, turi daugybę pranašumų. Sporto salėse vienu metu yra labai daug žmonių, gausybė dulkių bei mažiau deguonies.
„Bėgimas gryname ore stimuliuoja imuninę sistemą, gerina organizmo adaptaciją šaltam orui. Tai vienareikšmiškai padeda išvengti peršalimo ligų“, – teigia gydytojas.
Lėtesnis apšilimas
Apšilimas yra svarbiausia sporto dalis. Pasak bėgimo entuziasto, blogo „Bėgiko užrašai“ autoriaus Igno Dombrauskio šaltuoju metų sezonu jis turėtų būti ne toks greitas, kaip vasaros sezonu. Be to, apšilti reikėtų iš lėto, nestaigiais judesiais.
„Šaltuoju metu raumenys yra labiau sustingę, todėl tarkim, sąnarių sukimo amplitudės turėtų būti mažesnės, naudojama mažiau greičio. Reikia įšilti po truputį, palengva. Pavyzdžiui, kaip tik pradėjus važiuoti su automobiliu, nėra važiuojama iškart 100 km/h greičiu, važiuojama iš lėto, nuosekliai greitėjant. Tuo reikėtų vadovautis ir darant apšilimą prieš intensyvų sportą“, – yra įsitikinęs I. Dombrauskis.
Ne vieną tūkstantį kilometrų nubėgęs I. Dombrauskis kartu su bendražygiu M. Šatkumi iki šiol savo bėgimo patirtimi dalijosi internetiniame dienoraštyje ar socialiniuose tinkluose, tačiau nuo vasaros pradžios jie veda ir nemokamas bėgimo treniruotes.
Kauniečiai bėgimo entuziastai šiuo metu ruošiasi jau devintai treniruotei, kuri vyks Kaune, spalio 31 dieną. Šios treniruotės metu bėgimo mėgėjai susitikę prie Kauno pilies bėgs pro Santakos, Rotušės aikštės link, pasieks Senamiestį, Laisvės alėją, Soborą ir tuo pačiu keliu bėgs atgal, finišuos – prie Kauno pilies. „Bėgsim kartu, bėgsim ryžtingai – šalti tikrai nebus kada“, – sako bėgimo entuziastas M. Šatkus.