„Mylima, mylinti, ypatinga, nepakeičiama, nepailstanti ir laiminga“, – tokiais žodžiais buvimą mama apibūdina 2008 metų olimpinė „Laser Radial“ klasės buriavimo vicečempionė ir 2012 metų pasaulio čempionė Gintarė Scheidt.
Du berniukus – 7-ių metų Eriką ir 4-ių metų Luką – kartu su brazilų buriavimo žvaigžde Robertu Scheidtu auginanti lietuvė DELFI teigė, kad vaikai yra laimė.
„Aš tiek daug iš jų išmokau ir mokausi. Kiekvienas apkabinimas ir mielas žodis paskatina eiti pirmyn, kažko siekti ir veikti“, – sakė ji.
Anot buriuotojos, šeimyna labai greitai „perskaito“ jos nuotaiką: „Jei man nėra nuotaikos, tai visi tampa tokie paniurę, todėl mamai negalima tokiai būti. Kartais suvokimas, kad nuo mūsų tiek daug visko priklauso atneša kažkokią baimę ar paklydusią dvejonę. Imu vaiką už rankos ir einam tiesiog būti kartu“.
G. Scheidt atskleidė, kad jos berniukai labai aktyvūs, todėl daug laiko leidžia kartu lauke. „Leidžiu jiems būti be batų, purviniems ir šlapiems, nebėgioju iš paskos ir neguodžiu, kai užsigauna. Taip, kaip mes augome vaikystėje. Italai kartais kreivai į mane žiūri, bet tai jų bėdos, nes vaikai užauga lepūnėliais“, – komentavo buriuotoja.
Jos nuomone, didžiausias iššūkis sportininkams – surasti tinkamą žmogų, kuriam galėtų patikėti savo vaikus, suorganizuoti vaiko buitį ir gerovę, kol manęs nebus namie.
„Kai tapau mama, pradėjau save teisti, išgyventi dėl nevykusių startų, pradėjau labiau vertinti laiką. Palikdama vaikus namie noriu išnaudoti savo laiką visus 100 procentų. Tiek treniruotėms, tiek varžyboms. Man tai didelė kaina“, – teigė Pekino olimpinė vicečempionė.
„Užkabinčiau medalį kiekvienai mamai, užauginusiai gerus vaikus. Jos tikrai vertos aukso!“ – neabejojo G. Scheidt.
A. Skujytės sūnui maniežas – antri namai
„Sportas ir motinystė suderinama. Viskas priklauso nuo pačios mamos-sportininkės“, – tvirtino Lietuvos lengvosios atletikos žvaigždė Austra Skujytė.
Atėnų olimpinė vicečempionė ir Londono olimpinių žaidynių bronzą laimėjusi 37 metų daugiakovininkė neabejoja, kad viską galima suderinti, jei tik yra didelis noras.
„Vyras, seneliai, draugai, artimesni giminaičiai, netgi mano auklėtinių tėveliai ištiesia pagalbos ranką, kai man truks plyš reikia į treniruotę. Keletą kartų netgi miegantį sūnų vežimėlyje yra vežioję pažįstami, tiesiog ėję pro šalį – pamatę mano desperatišką žvilgsnį sutiko padėti“, – prisiminė sportininkė, šiuo metu auginanti beveik trejų metų sūnų Jokūbą.
Ji pripažino, kad vaikas pakoreguoja gyvenimą, tačiau visada galima prisiderinti.
„Kai Portugalijoje darydavome dvi treniruotes per dieną, sūnų dukart ir užmigdydavau – buvo patogu. Naktimis tik sunkiau buvo – reikėjo keltis, kai pati maitinau, nepailsėdavau. Vėliau šeimyna išleisdavo mane miegoti į kitą kambarį. Pavyzdžiui, kai dirbu su štanga, vežuosi ir sūnų kartu į treniruotes. Maniežas jam tapo antrais namais, viskas jam ten žinoma ir aišku“, – juokėsi lengvaatletė.
Dar viena tiesa atvėrė A. Skujytei akis: „Kiek būnu procentų mama, o kiek – sportininkė, priklauso nuo manęs. Aišku tik viena, kad niekada nebūsiu 100 proc. tik sportininkė.“
Treko karalienė turi sau priekaištų
Olimpietės S. Krupeckaitės nuomone, tikriausiai prireiktų visos knygos apibūdinti jausmui, ką reiškia būti mama. 3,5 metų sūnų Maksimilianą kartu su vyru ir treneriu Dmitrijumi Leopoldu auginanti Lietuvos treko karalienė viena žino tikrai – motinystė ją pakeitė.
„Mama dėl savo vaiko gali viską! Kaskart skubu iš treniruotės, kad galėčiau kiek galima daugiau laiko praleisti su savo mažyliu. Man brangi kiekviena akimirka, praleista su juo. Lygiai taip, kaip skaudu, kai negaliu būti šalia“, – atviravo 34 metų dviratininkė.
Kai vaikas paaugo, išsiskyrimo akimirkas tapo lengviau išgyventi. „Esu nepaprastai reikli sau ir žmonėms, supantiems mano vaiką“, – pabrėžė ji.
Dukart pasaulio ir triskart Europos čempionė apgailestauja, kad kartais iš nuovargio neištveria ir sušaukia ant „zyziančio“ savo vaiko. „Tada man be galo skaudu, kad dėl nuovargio negaliu kontroliuoti savo emocijų, nors ir kaip stengiuosi. Tokios akimirkos skaudina ir nuvilia, nusiviliu savimi kaip mama“, – prisipažino S. Krupeckaitė.
Maksimilianas aktyvus ir reikalauja daug dėmesio, todėl, anot sportininkės, nėra lengva suderinti motinystę ir treniruotes: „Žinau tik, kad turiu auksinį vyrą, kuris už mane kalnus nuverčia, tad tie du dalykai tampa įmanomi.“
Dviratininkė išskyrė ir didžiausius iššūkius auginant vaiką: „Tai – išmokti kontroliuoti savo emocijas, išmokti žaisti ir fantazuoti kartu su vaiku, išmokti neužmigti kartu su juo lovoje, nes tau dar ne laikas... Bet juk tai ir yra tikroji motinystės esmė!“
V. Kuktienė namie randa palaikymą ir džiaugsmą
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės ilgametė atstovė Vita Kuktienė gali garsiai visam pasauliui sušukti: „Nuostabus jausmas būti mama!“
8 metų sūnų Jokūbą auginanti 36 metų puolėjai mamos vaidmuo į gyvenimą atnešė daug laimės. „Galiu matyti, kaip auga vaikas, džiaugtis jo mažais laimėjimais gyvenime, apkabinimais ir meile“, – DELFI sakė ji.
Daugkartinė Lietuvos ir Baltijos moterų krepšinio lygų nugalėtoja taip pat pabrėžia, kad nėra lengva suderinti motinystę ir sportą.
„Tai kainuoja daug bemiegių naktų, ištvermės, ne visada yra laiko dalyvauti vaiko gyvenime, sekti jo pomėgius, – kalbėjo krepšininkė. – Tačiau po pralaimėtų rungtynių būtent šeimoje randu palaikymą ir ramybę, po pergalių – pačias geriausias emocijas.“
Didžiausias Vilniaus „Kibirkšties“ aprangą pastarąjį sezoną vilkėjusios V. Kuktienės noras – išauklėti dorą ir mylintį žmogų, pilietišką ir savarankišką asmenybę.
Besąlygiška meilė ir ilgesys
Viena geriausių Lietuvos kūno fitneso atstovių Marta Alešiūnaitė teigia, kad motinystė jai reiškia besąlygišką meilę ir ilgesį. Kodėl ilgesį? „Nes 19-metė jos dukra Santa daug keliauja“, – aiškina sportininkė.
Pernai „Arnold Classic Europe 2016“ turnyrą laimėjusi ir pasaulio čempionato prizininke tapusi moteris teigia, kad tik po dukros gimimo rimtai susidomėjo sportu ir žengė ant scenos kultūrizmo ir fitneso varžybose.
„Idealių mamų nebūna, tačiau stengiuosi savo dukrai suteikti viską, ką galiu bendraujant, diegiant tam tikras vertybes. Būtent dėl šios priežasties esu sau reikli“, – pasakojo ji.
M. Alešiūnaitė tvirtino, kad sportinę veiklą suderinti su motinyste nėra sunku: „Visa šeima dirbame kartu kaip komanda, domimės sportu ir aktyviai jame dalyvaujame.“
Didžiausias iššūkis? „Baimė pirmą kartą paimti savo vaiką ant rankų neturint patirties ir pirmą kartą ilgam laikui išleisti dukrą į studijas užsienyje“, – dalijosi savo patirtimi kūno fitneso atstovė.
Neatstos jokie medaliai ir laimėjimai
„Man motinos diena yra kiekviena diena, – tvirtino šiuo metu pajėgiausia Lietuvos maratonininkė Diana Lobačevskė. – Būti mama yra pats nuostabiausias jausmas. Jokie medaliai ar laimėjimai neatstos mažų rankyčių apkabinimų arba pastangų nepažadinti ryte, nors jau kone užlipa ant galvos.“
Dvylikametę Daisy iš pirmos santuokos ir beveik trejų metų Atėnę kartu su irkluotoju Mindaugu Griškoniu auginanti 36 metų bėgikė tikina, kad abi dukros mato jos gyvenimo būdą.
„Vaikai didžiuojasi tavimi, žino, kad mama bėga maratoną, treniruojasi, o kai kažką skauda, mėgina pagydyti savais receptais. Tas jausmas nerealus – suteikia sparnus“, – džiaugėsi Rio de Žaneiro olimpiados maratone aukštą 17-ą vietą užėmusi sportininkė.
D. Lobačevskė tai vieną, tai kitą dukrą ima į sporto stovyklas: „Vienareikšmiškai sakau – vaikai nėra priežastis nesiekti savo tikslų. Jie tikrai netrukdo, netgi atvirkščiai, sunkiomis akimirkomis praskaidrina nuotaiką ir stumia eiti pirmyn. Tik tapusi mama sustiprėjau, tapau kovinga ir labiau savimi pasitikiu.“
Viena bėda – abi bėgikės atžalos priprato prie medalių, tad Dianai tenka nemenkas spaudimas – įpareigoja vos ne visur laimėti.
„Esu paprasta mama, negriežta, nors visada galvojau, kad būsiu labai griežta, – juokėsi ji. – Savo vyresnei dukrai esu daugiau kaip draugė, ji mane pamoko naujovių, galime keliauti ir šnekučiuotis visomis temomis, o Atėnei dar reikia švelnumo, prisiglaudimų, apkabinimų ir bučinių. Džiaugiuosi, kad turiu nuostabias dukras ir mėgstamą veiklą. Laiminga, nes viską suderinu!“
Nuo dvynukų iki šviežutėlio pirmagimio
Motinos diena džiaugiasi ir savo vaikų sveikinimų sulaukia daugiau garsių Lietuvos sportininkių.
Londono olimpinė šiuolaikinės penkiakovės čempionė, 33 metų Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė kartu su kita šio sporto žvaigžde Andrejumi augina 7-ių metų Adrianą.
9 metų Dovydas ir 4 metų Tadas džiugina Europos stalo teniso čempionę, daugkartinę Senojo žemyno mišrių dvejetų aukso medalio laimėtoją 40 metų Rūtą Garkauskaitę-Paškauskienę.
Ilgametė Lietuvos krepšinio rinktinės puolėja Eglė Šulčiūtė, ištekėjusi už Martyno Gecevičiaus brolio Marijaus, rūpinasi trejų metų dvyniais Greta ir Luku.
Viena pajėgiausių Lietuvos sprinterių 29 metų Agnė Šerkšnienė augina pernai vienerių metų gimtadienį atšventusią dukrą Audrą. Jos vyras Andrius Šerkšnas dirba „Formulės-1“ komandoje „Sauber“, Šveicarijoje.
Po motinystės atostogų į trišuolio sektorių visai neseniai sėkmingai sugrįžo 23 metų Dovilė Dzindzaletaitė. Kartu su britų pajėgiausiu sprinteriu Richardu Kilty ji pernai rugsėjį susilaukė sūnaus Richardo Hugo Kilty Jaunesniojo. Šįmet atšventusi vestuves Lietuvos trišuolininkė ketina pasikeisti pavardę ir startuoti pasaulio čempionate.
Daugiau nei savaitę nauju mamos statusu džiaugiasi ir pirmagimio susilaukusi Londono olimpiados dalyvė, maratonininkė, 31 metų Remalda Kergytė.