Pokalbyje su Rolandu Mackevičiumi lengvaatletis atvirai pasakoja apie paskutinę naktį prieš finalą, jausmą disko metimo sektoriuje ir finalo eigą, kurioje jis antru metimu (69,97 m) gerino tėčiui Virgilijui Aleknai priklausiusį olimpinį rekordą.
Visgi, lenkė lietuvį jamaikietis Roje Stona (70 m), kuriam atiteko olimpinis auksas, o žaidynių debiutantas M. Alekna tapo olimpiniu vicečempionu.
Beje, abu sportininkai susitiks rugpjūčio 30 d. „Deimantinės lygos“ varžybose Romoje.
25-erių R. Stona nustebino Paryžiuje visus varžovus, nes iki tol nebuvo laimėjęs jokių svarbių varžybų, o asmeninis rekordas siekė 69 m 09 cm. Tačiau ir šis buvo pasiektas vėjuotoje Ramonoje, kur pasaulio rekordą užfiksavo M. Alekna (74 m 35 cm).
– Kaip tu pats dabar jautiesi praėjus porai savaičių nuo olimpinių žaidynių?, – M. Aleknos klausė laidos vedėjas Rolandas Mackevičius
– Labai džiaugiuosi, viskas jau nurimo. Žinoma, norėjosi ir aukso, galvoji, gal kažkas nepayko, bet sugrįžus viskas nurimo ir dabar supratau, kiek daug padariau per tuos ketverius metus besirengiant olimpinėms žaidynėms.
– Ką studijuoji Amerikoje, juk dabar netrukus keliausi už Atlanto, ar ne?
– Taip, jau trejus metus JAV, liko paskutiniai studijų metai, studijuoju psichologiją. Žinoma, daug treniruojuosi, derinu sportą su mokslu.
– Kodėl psichologija?
– Taip gavosi. Iš pradžių bandžiau kita kryptimi, bandžiau stoti į verslo mokyklą, bet taip susiklostė, kad psichologija mane patraukė, esu sportininkas ir man tai įdomu. Kaip atletui, praktiška pačiam žinoti psichologijos subtilybes. Manau, tai man padeda sporte.
