Mūsų planeta apdovanota daugybe puikių gamtos kūrinių. Vienas iš jų yra miškas. Tai tūkstančių faunos ir floros rūšių namai, o kadaise tai buvo ir tikrieji žmogaus namai. Pasidengęs mirguliuojančia žaluma, kartais pasidabinęs šilto vasaros lietaus lašeliais, kartais žydro dangaus fone blizgantis akinančiomis šerkšno adatėlėmis, kartais skendintis nuostabiame tekančios saulės rūke, miškas visuomet lieka paslaptingas ir viliojantis.
Kas gali būti maloniau, kai pamiršęs viską pasaulyje lengvu žingsniu, ar ristele bėgdamas ežero pakrante vinguriuojančiu takeliu, gali gėrėtis bundančia pavasario gamta ir klausytis tave sveikinančių paukščių giesmių? Kas gali būti naudingiau ir įdomiau po varginančios darbo dienos miesto gyventojui, kenčiančiam dėl fizinio aktyvumo stokos? Galbūt todėl vis daugiau aktyvių žmonių ieško poilsio ir atgaivos miško prieglobstyje.
Ką jau bekalbėti apie įspūdžius vaikams, kuriems miškas pirmiausia yra romantika ir amžino atradimo džiaugsmas. O jeigu jūsų rankose dar paprastutis kompasas ir bet koks vietovės žemėlapis, galite jaustis tikru miško šeimininku. Tiesa, ne tuo, kuris į mišką braunasi su šautuvu, ar motoriniu pjūklu, bet tuo, tikruoju, lygiu su visais, šeimininku.
Taip, arba labai panašiai mes, orientavimosi sporto treneriai, pradedame savo auklėtinių kelionę į nuostabų orientavimosi sporto pasaulį. Pasaulį, kuris daugelį užvaldo ir nepaleidžia ilgus dešimtmečius. Tai sportas, kuriam nėra amžiaus ribų, nėra metų laikų, ar paros valandų. Varžybos gali būti vykdomos ir dieną ir naktį, su bėgimo bateliais, dviračiais ar slidėmis, kalnuose ir lygumose, miškuose ir miestuose. Kiekvienas dalyvis, priklausomai nuo savo pasiruošimo, varžybų rūšies ir tikslų, judėjimo, bėgimo, ar važiavimo greitį renkasi pats.
Didžiausiose orientavimosi sporto varžybose „O‘Ringen“ Švedijoje kasmet susirenka daugiau kaip 25 tūkst. dalyvių. O juk tai beveik tris kartus daugiau, nei Olimpinėse žaidynėse. Šiose varžybose kiekvienoje amžiaus grupėje galima rinktis pradedančiųjų, pažengusių, arba profesionalų trasą. Nepaprastas jausmas apima, kai matai, kad šalia kuo rimčiausiai nusiteikusio ir svarstančio kuriuo keliuku pasukti aštuonmečio, tik sau žinomu maršrutu kruta devyniasdešimtmetis senolis.
Ir visų tikslas vienas – surasti tą išsvajotąjį, kažkur pasislėpusį kontrolinį punktą, po to dar vieną, ir dar vieną... O miške knibžda tūkstančiai dalyvių. Kiekvienas bėga tokiu greičiu, kokiu leidžia jo mąstymas, nes bėgant skaityti žemėlapį ir suprasti trasos ypatumus toli gražu nėra lengva. Jei mažyliui užtenka teisingai atsirinkti takelius ir kontroliniai punktai patys šypsosi jų susikirtimuose, tai patyrusiems tenka brautis bekele pačiose tankiausiose miško vietose ir ieškoti techniškai sudėtingose vietose įrengtų kontrolinių punktų.
Galima tik įsivaizduoti koks azartas ir kova vyksta tarp patyrusių jaunių, jaunimo, ar elito sportininkų. Bet tai rimtų sportininkų problemos. Didžioji dalis kompaso ir žemėlapio mėgėjų bėgioja savo malonumui, sveikatos stiprinimo, geros nuotaikos ir žvalumo vardan. Tai viena iš sveikiausių, naudingiausių žmogui sporto šakų. Tiek treniruočių, tiek varžybų metu yra sudėtinga pakenkti sveikatai, nes fizinį krūvį riboja pastovus poreikis mąstyti. Pastovus mąstymas fizinio krūvio metu savo ruožtu ugdo tokias savybes kaip pasitikėjimą savo jėgomis, teisingų sprendimų priėmimą kritiniu metu, grūdina valią ir ryžtą. Reta sporto šaka galėtų pasigirti tokiu teigiamu ir visapusišku poveikiu žmogui.
Išbandyti orientavimosi sportą, susipažinti su kompasu bei orientavimosi žemėlapių ypatumais kviečiame „Mano Antradienių“ masiniuose orientavimosi renginiuose. Kiekvieną antradienį vis kitame Vilniaus apylinkių miške Jūsų lauks 6 skirtingos orientavimosi bėgte trasos, patyrę instruktoriai ir geras laikas miške.