„Rusai užgrobė niokoja ukrainiečių miestus, grobia ir žudo civilius, o dabar jie gali dalyvauti varžybose. Tai nenormalu, – piktinosi Tokijo olimpinis vicečempionas. – Daugiau kaip 400 ukrainiečių sportininkų žuvo šiame kare. Ir dabar mes priimsime juos olimpinėse žaidynėse? Jei jūs nesilaikote taisyklių, jei nesilaikote taikos, tai kodėl turėtumėte apskritai dalyvauti olimpiadoje“.
Tarptautinė plaukimo federacija „World Aquatics“ dar rugsėjį paskelbė, kad nuo 2024 metų leis Rusijos sportininkams dalyvauti varžybose. Visiškai skirtingą sprendimą priėmė Tarptautinė lengvosios atletikos federacija, nusprendusi ir toliau savo varžybose Rusijos ir Baltarusijos atletams laikyti duris uždarytas.
27-erių metų M. Romančiukui imponuoja lengvaatlečių vadovo Sebastiano Coe pozicija: „Jis sakė, kad kol nesibaigs karas, rusų varžybose nebus. Man patinka toks sprendimas. Mano galva, visi turėtų taip elgtis.“
Plaukikas negalvoja boikotuoti žaidynių. „Aš turiu dirbti savo darbą. Mano geriausias darbas yra plaukti, atstovauti Ukrainai, kalbėtis su žiniasklaida. Tai yra mano darbas“, – kalbėjo M. Romančiukas.
Savo ruožtu Ukraina teigia, kad IOC rusų agresijai suteikė naują postūmį: „IOC Vykdomojo komiteto nariai, kurie priėmė tokį sprendimą, yra atsakingi už Rusijos ir Baltarusijos drąsinimą tęsti ginkluotą agresiją Ukrainoje.
Anot IOC penktadienį priimto sprendimo, žaidynėse negalės dalyvauti tie neutralūs atletai, kurie palaiko Ukrainoje vykdomą Rusijos agresiją ir karą, taip pat tie, kurie priklauso Rusijos ar Baltarusijos kariuomenėms, nacionalinio saugumo struktūroms. Žaidynėse nebus šių šalių vėliavų, spalvų ir himnų, taip pat valdžios atstovų.
Rusijos ir Baltarusijos atletai galės dalyvauti tik individualiose rungtyse. Pridedama, kad į Paryžiaus žaidynes jau atsirinko 8 rusai ir 3 baltarusiai. Ukrainiečių delegaciją sudarys mažiausiai 60 sportininkų, jau įvykdžiusių olimpinius normatyvus.
Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks 2024 metų liepos 26 – rugpjūčio 11 dienomis.