„Jau dabar džiaugiamės rekordinėmis Lietuvos delegacijomis Europos ir pasaulio čempionatuose. Aišku, prie to labai prisidėjo Rūta, nuo kurios aukso Londono olimpiadoje praėjo tiek laiko, kad išaugo nauja jaunųjų plaukikų karta, vaikystėje mačiusi Rūtos triumfą.
Galite patys paskaičiuoti, kiek Europos ir pasaulio jaunimo čempionatų apdovanojimų pastaruoju metu iškovojo Lietuvos plaukikai. Tačiau jau stebime ir rezultatus, kuriuos duoda mokymo plaukti programa, vykdoma jau penkiolika metų. Džiaugiamės tuo, dar labiau džiaugiamės, kad programa tiesiog išsaugo ir daugybę gyvybių“, – sako „LTU Aquatics“ prezidentas, olimpietis Saulius Binevičius.
Vienintelė galimybė
Plaukimo pamokos vaikams yra ne tik galimybė išmokti saugiai elgtis vandenyje, bet ir vieta, kurioje mažieji ugdo drąsą, pasitikėjimą ir fizinį pajėgumą. Lietuvoje nemaža dalis vaikų dar nėra buvę baseine, todėl mokymo plaukti programa ir plaukimo treniruotės jiems tampa ypatinga patirtimi ir dažnai – vienintelė proga išmokti plaukti.
„Kai atvažiuoja vaikai iš rajonų ir aš paklausiu, ar jie yra lankęsi šiame baseine ar apskritai yra buvę baseine, ranką pakelia tik pusė vaikų. Jiems tai nuostabi patirtis – vanduo, aplinka. Grupės mažesnės, bet atvyksta kelių mokyklų mokiniai, suvažiuoja iš rajonų. Gerai, kad yra tie geltonieji autobusiukai, kurie juos atveža, nes tai jiems vienintelė galimybė pamatyti šį baseiną, pajusti vandenį.
Jų plaukimo įgūdžiai dažniausiai būna šiek tiek silpnesni nei miesto vaikų. Nežinau, kodėl – gal neturi, kas juos pamoko, gal tėvai per daug užimti ūkyje ir neturi laiko. Bet jiems čia labai naudinga, ir tai svarbu – jie išmoks plaukti, tikrai mažiau skęs vaikų, nes dalyvauja šiose pamokose“, – sako Jonavos baseine antrokus pradinių plaukimo įgūdžių mokantis treneris Gražvydas Šereika.
Anot jo, kai kurie vaikai susiduria su didele vandens baime, o dalis tėvų iš anksto būna nusiteikę skeptiškai.
„Yra vaikų, kurie labai bijo vandens. Kai kurie tėvai iš anksto nusistato – sako, kad jų vaikas į baseiną neis, nes tuoj pat susirgs. Taip atsiranda daug fobijų. Yra ir vaikų, kuriems sunkiau sekasi nuo pat gimimo – jiems reikia specialios priežiūros. Kartais tėvai dalyvauja pamokose kartu, kad padrąsintų vaiką. Kai kurie vaikai paniškai bijo panerti nosį po vandeniu, tad prie to pripratiname po truputį.
Vis dėlto dauguma vaikų nebijo vandens. Atrodo, kad jie jau yra truputį pripratę taškytis vandenyje. Tik vis labai daug šeimų vietoj vonios turi tik dušą, o tai šiek tiek apsunkina plaukimo mokymą. Pavyzdžiui, vieną savo vaiką mokiau plaukti vonioje, o kitą – po dušu. Tas, kuris augo su dušu, ir plaukti išmoko vėliau“, – asmenine patirtimi dalijasi treneris.
Mastaičių baseino (Kauno r.) plaukimo instruktorius Žygimantas Žiaurys priduria, kad kai kuriems vaikams užtenka vos kelių užsiėmimų, kad jie įveiktų baimę, tačiau yra ir tokių, kuriems sekasi sunkiau, todėl treneriams praverčia pagalba iš šalies.
„Yra vaikų, kurie paniškai bijo vandens, tačiau yra ir tokių, kurie po pirmo ar antro užsiėmimo jau nebebijo. Tai gali priklausyti nuo individualaus požiūrio į vandenį, ankstesnio sąlyčio su juo ar tėvų darbo ir ankstesnės veiklos su vaiku. Vaikų kontingentas pamokose tikrai įvairus: jei vaikai sunkiai koncentruoja dėmesį, yra išsiblaškę ar yra hiperaktyvūs, prašome pagalbos. Mokytojai noriai padeda šioje programoje, ypač su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, kuriems reikia daugiau priežiūros ir pagalbos, kad išmoktų bei priprastų prie vandens. Kadangi pamokose yra daug vaikų, tokia pagalba tikrai būtina“, – teigia jis.
Pastebimi talentai
Treneriai pastebi, kad dalis nacionalinėje antrokų mokymo plaukti programoje dalyvaujančių vaikų turi išskirtinių gabumų ir plaukimo sporto šakai.
„Iš pirmo žvilgsnio matosi, kaip jie atlieka mankštą, kaip juda jų rankos ir kojos, kaip jie kvėpuoja, kaip jaučiasi vandenyje. Jie nebijo, atidžiai klauso kiekvieno žodžio ir atlieka pavestas užduotis be klaidų. Tokie vaikai puikiai laikosi ant vandens, jų laikysena rodo, kad jie jau pasiruošę plaukti. Kartais jų judesiai netgi būna automatiniai – būna vaikų, kurie atrodo, kad yra gimę plaukti krūtine, nors šį kojų judesį išmokti paprastai būna sudėtinga. Galbūt ir Rūta Meilutytė pradėjo panašiai – gal tokie vaikai jau iš anksto turi įgimtus plaukimo įgūdžius“, – pastebi G. Šereika.
Plaukimo specialistai sutinka, kad užtenka vos kelių užsiėmimų, kad įvertintų mažųjų plaukikų potencialą sportinėms treniruotėms, o geriausius rezultatus pasiekia tie vaikai, kurie turi motyvacijos ir noriai mokosi.
„Tikrai galima pastebėti vaikus, kurie klausosi, stengiasi ir nori mokytis. Svarbiausia, kad jie patys norėtų sportuoti. Tie, kurie nori ir įsiklauso, puikiai atlieka pratimus – matomas puikus slydimas vandeniu, supratimas, kaip reikia laikytis ant vandens, po juo. Tokiu vaikus tikrai galima skatinti aktyviau dalyvauti plaukimo treniruotėse“, – sako Ž. Žiaurys.
Treneriai tvirtina, kad dalyvavimas plaukimo pamokose suteikia vaikams ne tik fizinius įgūdžius, bet ir didina pasitikėjimą savimi, skatina drąsą ir ryžtą įveikti baimes. Jie ragina tėvus nebijoti leisti vaikų į baseiną ir palaikyti jų siekį išmokti plaukti.
„Yra vaikų, kurie niekada nebuvo baseine ar apskritai vandenyje, ir tai atsispindi rezultatuose. Tokie vaikai bijo lipti į baseiną – tai pasekmė to, kad jie prieš tai neturėjo sąlyčio su vandeniu. Todėl, manau, tikrai verta išnaudoti šią galimybę. Programa ir projektas puikūs, tad rekomenduoju visiems – tėvai turėtų skatinti vaikus, tuos pačius antrokus, kurie šiek tiek bijo, dalyvauti, mokytis kiekvienam pagal savo galimybes. Tikrai bus puikių rezultatų“, – neabejoja Ž. Žiaurys.
Šiemet bus apmokyti daugiau nei 13,6 tūkst. antrokų. Tačiau „LTU Aquatics“ prezidentas S. Binevičius teigia, kad dar geresnių rezultatų būtų galima pasiekti išplėtus programą.
„Matome kaip vaikai noriai vyksta į baseinas mokytis plaukti, todėl norėtume, kad ši programa vyktų ir 3 bei 4 klasėse, kad vaikai augtų sportiški ir dar labiau mažintume skendimo atvejų Lietuvoje“, – sako S. Binevičius.
Mokymo plaukti programa bendrai finansuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra.
