„Buvau jaunas, buvo smagu sportuoti su Arvydu Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu ir kitais. Laimėti olimpinį medalį lemta ne kiekvienam ir man, jaunam vaikinui, tai buvo begalinis džiaugsmas“, – prisimindamas debiutinius metus rinktinėje sako M. Žukauskas.
Rinktinėje krepšininkas iš viso sužaidė 165 rungtynes ir per jas pelnė 900 taškų, o rezultatyviausią mačą klubiniame krepšinyje Mindaugas sužaidė LKL čempionate, kuomet į Kauno „Atleto“ krepšį įmetė net 45 taškus.
2003 m. Europos čempionas šių metų rinktinės pasirodymą kontrolinių rungtynių cikle vertina teigiamai ir pabrėžia, kad komanda Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse sau turi kelti aukščiausius tikslus: „Reikia žaisti turint tikslą laimėti auksą, tada bus įmanoma iškovoti sidabrą ar bronzą“.
Šiauliuose savo krepšininko kelią pradėjęs M. Žukauskas šio miesto komandai neabejingas iki šiol – stengiasi apsilankyti visose klubo namų rungtynėse, nors kažkuria prasme krepšininko dvasia Šiaulių arenoje yra visada – jo marškinėliai, kaip ir Donato Slaninos ir Roberto Giedraičio, puošia Saulės miesto arenos palubes.
Skausminga kartų kaita rinktinei negresia
– Kokį įspūdį palieka rinktinės žaidimas?
– Kol kas galima vertinti tik gerai. Pralaimėtos tik dvi kontrolinės rungtynės ir šie pralaimėjimai buvo daugiau dėl eksperimentų ir įvairių taktikų išbandymų gausos. Manyčiau, krepšininkų sportinė forma tikrai gera, komanda atrodo solidžiai.
– Kiek svarbu olimpinį turnyrą pradėti pergalingai?
– Aišku, visada svarbu pradėti čempionatu pergalingai. Bus startinis jaudulys ir jį reikės įveikti. Gal dar kamuoliai bus nauji ir nelabai „aptrinti“, bet rinktinė turės galimybę toje arenoje pasitreniruot ir viskas turėtų būti gerai. Pirmosios rungtynės su brazilais svarbios psichologiniu požiūriu – jeigu laimi, gauni teigiamą atspirties tašką, bet jos iš esmės dar nieko nenulemia.
– Linas Kleiza teigia, kad rinktinė olimpinėse žaidynėse gali iškovoti netgi sidabrą. Kaip manote jūs?
– Iškovoti bet kokį medalį būtų labai gerai. Mūsų varžovai grupėje yra sudėtingi, tačiau A grupė – dar stipresnė. Grubiai sakyčiau taip – pirmajame etape tikrai pateksite tarp keturių geriausių komandų, o vėliau teks įveikti ketvirtfinalį. Patekimas į pusfinalį Lietuvai būtų didžiulis pasiekimas. Reikia žaisti turint tikslą laimėti auksą, tada bus įmanoma iškovoti sidabrą ar bronzą.
– Kaip vertinate rinktinėje debiutuojančius Marių Grigonį ir Vaidą Kariniauską?
– Labai gerai. Pirmą kartą rinktinėje žaidžiantis M. Grigonis itin nustebino, jis labai gerai įsiliejo į komandą. V. Kariniauskas – jaunas, perspektyvus, valdantis komandą ir žaidžiantis tikrai protingai. Tas pats Edgaras Ulanovas žaidė gerai ir buvo vertas patekti į dvyliktuką. Gero jaunimo yra, skaudi kartų kaita rinktinei tikrai negresia. Manau, jos laukia labai šviesi ateitis.
Verslui turi būti sudarytos sąlygos remti krepšinį
– Profesionalo karjerą pradėjote ir užbaigėte „Šiauliuose“. Ar jaučiate ypatingą simpatiją šiam klubui?
– Rungtynių dieną visuomet stengiuosi apsilankyti arenoje ir stebėti „Šiaulių“ žaidimą gyvai. Klubas tris kartus iš eilės laimėjo Baltijos krepšinio lygą (BBL), bet joje nežaidžia komandos, kurios visada būdavo finaliniame ketverte – Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“, Rygos VEF. „Šiauliai“ tuo šansu tapti čempionais sėkmingai naudojasi (šypsosi). Aišku, tikrasis komandos pajėgumas pasimato Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Pastaraisiais metais „Šiaulių“ ekipai sezono pradžia būdavo sudėtinga, o artėjant į pabaigą reguliariajam sezonui komanda įsibėgėdavo. Įveikti ketvirtfinalio barjerą trukdė tai, kad sezono pradžioje buvo prarasta daug brangių taškų, o užimta vieta lentelėje jau atkrintamųjų starte lemdavo seriją su žymiai stipresniu priešininku. Be to, atsiliepdavo ir namų aikštės pranašumo neturėjimas.
– Ko iš šios komandos tikitės artėjantį sezoną?
– Kaip ir kiekvienais metais, vykta didžiulės permainos, nes klubo biudžetas nėra didelis ir jis negali išlaikyti gerai pasirodžiusių krepšininkų. Klubas orientuojasi į jaunus, perspektyvius ir krepšinio išalkusius žaidėjus. Aišku, reikia ir vyresnių, šaltakraujiškų žaidėjų, kurie galėtų susitvarkyti su rungtynių įtampa.
– Kaip manote, ar šio krašto regione sunku rasti rėmėjų ir kodėl verslui apskritai svarbu remti krepšinio klubus?
– Rasti rėmėjų tikrai sunku. Įmonių yra, bet nežinau, ar jos nori remti sportą. Būtų gerai, kad įmonės remiančios sportą būtų atleistos nuo tam tikrų mokesčių, tam reikalinga sukurti įstatyminę bazę. Žinoma, jeigu verslininkai iš rėmimo negauna grąžos, tada tuo gali užsiimti tik entuziastai. Šį dalyką reiktų spręsti aukštesniame politiniame lygyje – reiktų priimti įstatymus, kurie skatintų verslą remti sportą.
– Buvęs „Šiaulių“ žaidėjas Mindaugas Kuzminskas šią vasarą pravėrė NBA klubo duris ir žais legendiniame Niujorko „Knicks“ klube. Ką galite pasakyti apie šį puolėją? Vienu metu jis netgi norėjo mesti krepšinį ir specializuotis teisėjavime, tačiau vėliau atsiskleidė visu gražumu...
– Jį vertinu tik labai gerai. Tai vaikinas, kuris daug dirba, stengiasi. Žaidžiant kartu su juo matėsi, kad jis tobulėja kiekvieną mėnesį ir tampa vis geresnis. „Šiauliai“ buvo atspirties taškas, jis pajuto, kad gali tapti geru krepšininku ir turėti gražią ateitį. Jis turėjo užsispyrimą, tikslą ir kaip matome, pasiekė NBA lygą.
Karjeros rungtynes primena įrėmintas protokolas
– 1995-1996 m. LKL mače į „Atleto“ krepšį įmetėte net 45 taškus. Joks vėliau „Šiauliuose“ rungtyniavęs krepšininkas daugiau taškų per susitikimą nėra pelnęs iki šiol. Ką prisimenate iš šių rungtynių?
– Turėjau didžiulį trenerio pasitikėjimą ir tą dieną labai sekėsi. Ką mesdavau, beveik viskas sukrisdavo. Jeigu dar būčiau pataikęs visus baudos metimus, būčiau ir 50 taškų pelnęs (juokiasi). Rungtynių emocinius lygis buvo aukštas. Tai apskritai buvo gera atkarpa, nes maždaug tuo periodu ir į Alytaus „Alitos“ krepšį įmečiau gal 40 taškų. Prieš pora metų kaip dovaną gavau įrėmintą mačo protokolą. Reiks jį vėl pasižiūrėti ir paanalizuoti. Buvo pasiektas aukščiausias sportinės formos pikas, buvau trenerio skatinamas mesti daug. Kai meti daug, tai ir pataikyti lengviau, kaip Kobe Bryantui (šypsosi).
– Po šio sezono buvote pakviestas į Lietuvos rinktinę, su kuria iškovojote Atlantos olimpinių žaidynių bronzą...
– Tuo metu rinktinės treneris V. Garastas dirbo ir su „Atletu“, todėl po tų rezultatyvių rungtynių gal mane ir sumanė pakviesti (juokiasi). Buvau jaunas, buvo smagu sportuoti su Arvydu Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu ir kitais. Laimėti olimpinį medalį lemta ne kiekvienam ir man, jaunam vaikinui, tai buvo begalinis džiaugsmas.
– Pakalbėkime apie dabartį. Kaip leidžiate šią vasarą?
– Mėgstame su šeima keliauti. Daug važinėju dviračiu, žaidžiu tenisą, maudausi jūroje. Mėgstu leisti laisvalaikį aktyviai, o ne gulėdamas ant sofos.
– Jūsų palinkėjimas krepšinio mėgėjams?
– Rinktinės sirgaliams linkiu nepramiegoti rungtynių, nes jos vyks labai nepatogiu laiku. Taip pat, kad kad stebint nekiltų jokių techninių kliūčių, kaip jau buvo Brazilijoje. „Šiauliams“ linkiu pergalių, nes rezultatai atveda žmones į arenas.