Tai – pirmas kartas, kai atidarymo ceremonija surengta ne stadione, o pačiame miesto centre.
Šios vasaros žaidynės yra trumpiausiai lauktos istorijoje – nuo dėl koronaviruso pandemijos metais pavėlintos ir 2021-ųjų rugpjūtį finišavusios Tokijo olimpiados dar neprabėgo nė treji metai.
Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija, kurios režisierius yra šalies teatro vadovas Thomas Jolly, unikali – pirmąsyk istorijoje Senos upėje vyko 85-ių laivų paradas.
Mažesnės rinktinės dalinosi laivu su kitomis, o didesnėms atiteko visas laivas, kuris per 6 kilometrus praplaukė pro Dievo motinos katedrą, „Pont des Arts“ bei „Pont Neuf“ tiltus ir kitus garsiausius Prancūzijos sostinės objektus.
Lietuvos rinktinė, kuri plaukė kartu su Lichtenšteinu, į Paryžių delegavusiu tik vieną sportininką, gavo 46 vietas. Tiesa, mūsų atletų iškilmingoje ir lietingoje ceremonijoje buvo tik dešimt.
Trispalvę laikė raitelė ir burlentininkas – debiutantai Justina Vanagaitė ir Rytis Jasiūnas. Lietuvos delegacija pasirodė per vidurį – 108-a – ir buvo labai ryški.
Nors šios vasaros olimpinės žaidynės jau 33-iosios istorijoje, nepriklausomos Lietuvos atstovai, kurių bus 50, jose pasirodys tik 11-ąjį kartą.
Per ligšiolines dešimt dalyvautų olimpiadų lietuviai iš viso laimėjo 26 medalius – 6 aukso, 7 sidabro ir 13 bronzos. Daugiausiai džiaugsmo kol kas padovanojo lengvosios atletikos atstovai, o ypač disko metikai, pasidabinę net trimis aukso (1992 m. Romas Ubartas, 2000 ir 2004 m. Virgilijus Alekna) ir vienu bronzos medaliu (2008 m. V. Alekna).
Apskritai artėjančiose žaidynėse Lietuva savo atstovų turės 13-oje skirtingų sporto šakų. Net 31-am mūsų sportininkui tai bus olimpinis debiutas.
Mūsiškiai daugiausiai – po 5-is apdovanojimus – pelnė Sidnėjaus, Pekino ir Londono žaidynėse, o aukščiausiai bendroje šalių medalių įskaitoje pakilo Sidnėjuje, kur užėmė 33-ią vietą.
Prancūzijos sostinė didžiausią pasaulio sporto renginį priima rekordinį trečią kartą – prieš tai olimpinė ugnis čia liepsnojo 1900 ir 1924 metais (be to, vyko ir trys žiemos olimpiados). Lietuviai varžėsi tik 1924-ųjų žaidynėse, bet medalių jose nenuskynė.
Paryžių jau sudrebino neramumai – įvykdytos sabotažo atakos Prancūzijos greitųjų traukinių linijose, buvo evakuoti Prancūzijos ir Šveicarijos oro uostai. Taip pat pranešta ir apie pirmą dopingo atvejį.
Olimpinėse žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvaus po lygiai vyrų ir moterų, iš viso – 10 tūkstančių 714 sportininkų iš 206 pasaulio šalių, kurie kovos dėl 329 medalių komplektų 32 sporto disciplinose.
Deja, bet į Paryžių atvyko ir saujelė Rusijos bei Baltarusijos atletų (32). Jiems durys, bet ne į atidarymo ceremoniją, buvo atvertos tik kaip neutraliems atletams – nepriimti palaikantys Rusijos karą Ukrainoje ir tie, kurie priklauso rusų arba baltarusių kariuomenėms bei nacionalinio saugumo struktūroms.
Gausiausia Paryžiuje bus JAV rinktinė, kurios garbę gins net 592 olimpiečiai. Šeimininkei Prancūzijai atstovaus 573.
Mažiausiai – vos po vieną olimpietį – turės minėtas Lichtenšteinas ir Nauru.
Paryžiuje kaip olimpinė sporto šaka pirmą sykį debiutuos breikas. Čia savo žvaigždę turės ir Lietuva, kurios garbę gins viena pagrindinių favoričių šokėja Dominika Banevič, geriau žinoma kaip B-Girl Nicka.
Daugiausia rungčių virs Paryžiuje, bet jam talkins ir 16 kitų Prancūzijos miestų bei ant paties Ramiojo vandenyno kranto esantis Taičio miestelis Teahupoo, kuriame bus surengtos banglenčių sporto varžybos.
Šių žaidynių talismanas – sportbačius avinti Frygijos kepurė, kuri yra tarptautinis laisvės ir vienas iš Prancūzijos Respublikos simbolių.
Jau šeštadienį startuos pirmieji lietuviai: tai – plaukikai Danas Rapšys ir Andrius Šidlauskas, irkluotojai Viktorija Senkutė, Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė bei Giedrius Bieliauskas (nuo 10 val.), taip pat gimnastas Robertas Tvorogalas.
Visas naujienas iš olimpinių žaidynių sekite – čia.
Lietuvių startai ir tvarkaraštis – čia.
Paryžiaus olimpinės žaidynės tęsis iki rugpjūčio 11 dienos.
2028-aisiais olimpinės žaidynės grįš į Los Andželą, JAV, o 2032-aisiais užsuks į Brisbaną, Australiją.